Užgavėnių personažai

Užgavėnių popietę tai vienur, tai kitur įsimaišę kitų persirengėlių būrelius, slankioja Lašinis su Kanapiniu (dar vadinti "poniškai" - Lašinskis ir Kanapinskis). Vienas jų atstovauja riebiam mėsiedui, o kitas - gavėnios pasninkui. Vakarėjant tarp jų prasideda nesutarimai. Galutinis kivirčo rezultatas - pasninko įteisinimas.
Užgavėnių vakare "alkanųjų kova su sočiaisiais" XIX a. - XX a. pradžioje Lietuvoje buvo paplitusi visur. XX a. daug kur ji buvo pamiršta, tačiau pasakojimai apie tai išliko iki šių dienų.
J.Dovydaičio atsiminimai iš Runkių kaimo, Kazlų Rūdos apylinkių: "Už lango kaukia šaltas žiemos vėjas. Ilgai nesibaigiantys pokalėdžio vakarai. Taip artėja Užgavėnės. Ateina iš svirno baigęs to vakaro malimą vyresnysis brolis ir pasako, kad ten girdėjo, kaip ruošiasi mūšiui. Ima pasakoti, kad svirne rengiasi muštis Lašinskis ir Kanapinskis. Sako, kad jau tuoj nuo Kalėdų Lašinskis neša ant svirno lašinių paltis, dešras, skilandžius, kumpius. Kanapinskis velka aliejaus, silkių bačkas, kisieliaus indus. Taip jie ruošiasi mūšiui visą pokalėdžio laiką ligi pačių Užgavėnių. Šiandien vakarą jiedu pradeda paskutinį didžiausią mūšį. Ryte vyresnieji atėję pasakodavo, kad šią naktį svirne buvo didelis mūšis. (…) Lašinskis laikėsi prie Kanapinskio ligi 12 val. nakties. Lašinskis su triukšmu atsitraukė nuo svirno, ir svirną užviešpatavo Kanapinskis. Nuo Pelenų dienos Lašinskis vėl rinks savo ginklus ir, gavėniai baigiantis, ims pulti Kanapinskį. (…) Kitur dar sako, kad Kanapinskis atsives sau į pagalbą aprilį.".
Lašininis simbolizuoja mėsiedą, sotumą, persivalgymą. Jis buvo storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais ir su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, savo skrybėlę apsijuosęs kanapių pluoštu. Užgavėnių "kanapinis" dažniausiai būdavo su kanapine virve rankoje, kai kada ant galvos užsidėjęs kanapių pėdą ar vainiką, su kanapiniu botagu besisukantis apie galvą ir nuspurusiais ūsais.
Lašininis su Kanapiniu paprastai stumdosi, grasina vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali, jų grumtynės vykdavo įvairiausiose vietose - kaimo gatvėse, kiemuose, patalpose. Grumtynių tikslas - kad tik žmonės matytų. Lašininis, paprastai net neatsiglėbesčiavęs ir neatsibučiavęs, po kautynių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!