Užgavėnės – labai dinamiška žiemos pabaigos šventė. Tai didelė džiaugsmo, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, apeigomis apipinta diena.
Darbo tikslas – supažindinti su Užgavėnių švente, jos papročiais, ypatumais.
Darbo uždaviniai. Siekiama: 1) atskleisti senuosius Užgavėnių papročius; 2) aprašyti Užgavėnių pamėklės vežiojimą bei naikinimą; 3) supažindinti su persirengėliais, jų personažų kaukėmis; 4) aprašyti Kanapinio ir Lašininio kovą; 5) supažindinti su Užgavėnių vaišėmis.
Istoriografija. Užgavėnių šventė buvo tyrinėta J. Kudirkos knygoje „Užgavėnės“5. Šiame leidinyje autorius, remdamasis skelbtais šaltiniais bei paties surinkta medžiaga, aprašo Užgavėnių svarbiausius personažus, pasilinksminimą, valgius.
A. Vaicekauskas monografijoje „Lietuvių žiemos šventės. Bendruomeninės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. – XX a. pr.“6 išsamiai aprašo minimo laikotarpio šventės papročius.
Daug vertingos informacijos apie Užgavėnių šventimą suteikia P. Dundulienės knyga „Lietuvių šventės. Tradicijos, papročiai, apeigos“7. Autorė ne tik atskleidžia šventės papročius, apeigas, personažus, bet ypatingai pažymi šventės ryšį su gamta, žemės darbais, parodo jų prasmę.
I. Kriščiūnienė knygoje „Užgavėnės“8 apžvelgia vieną ryškiausių kalendorinių švenčių – Užgavėnių – šventimą, šios šventės bruožus.
B. Imbrasienės sudarytoje knygoje „Lietuvių kalendorinės šventės“9 taip pat randame nuoseklų žiemos išlydėjimo aprašymą.
J. Balio knygoje „Lietuvių kalendorinės šventės“10 pateikiama tautosakinė medžiaga ir aiškinimai. Leidinyje aprašomi švenčių papročiai, apeigos.
I. Užgavėnių papročiai
Žiemos pabaigos šventės ir jų apeigos siekia pirmykštės žemdirbystės laikus. Jos buvo žinomos ne tik mūsų protėviams, bet ir daugeliui žemdirbių tautų. Kiekvienas švenčių papročių ir apeigų elementas turėjo gilią simbolinę bei maginę prasmę.
Per žiemos palydų šventes daugiausia dėmesio žemdirbiai kreipė į apeigas, tariamai turinčias išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, taip pat magija suteikti jai derlingumo galią, kad pajėgtų suteikti vaisius, teikiančius žmonėms kasdienę duoną. Todėl senovės žemdirbiai atlikinėjo sudėtingas apeigas, kupinas maginių veiksmų, simbolikos ir pan.
Per Užgavėnes visoje Lietuvoje ypatinga reikšmė buvo teikiama pasivažinėjimui – ir arklius geresnius pasikinkydavo, ir važiuodavo sparčiau negu kasdien įprasta. Važius ir arklius išpuošdavo: iš karčių supindavo kasas, įrišdavo kaspinų, ant kaklų žvangulius užnerdavo arba varpelius pakabindavo.11...
Šį darbą sudaro 2545 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!