Velykos - Kristaus Prisikėlimui iš numirusių paminėti šventė

Velykos- Kristaus Prisikėlimui iš numirusių paminėti šventė, viena seniausių ir didžiausių Bažnyčios švenčių. Ji yra bažnytinių metų centras ir švenčiama pirmąjį sekamdienį po pavasario mėnulio pilnaties. Velykų šventė siekia apaštalų laikus, nes pirmieji krikščionys ją šventė kartu su žydais, tačiau jai teikė naują reikšmę. Žydai Velykų švente minėjo išėjimą iš Egipto, aukodami ir valgydami avinėlį, vartodami neraugintą duoną, o krikščionys Velykų šventę skyrė paminėti garbingam Kristaus Prisikėlimui.
Velykos yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio, t.y. po kovo 21d. Įvairiais metais Velykos būna tarp kovo 21 ir balandžio 26dienos, o dažniausiai būna balandžio mėnesį, todėl šis mėnuo dažnai vadinamas Velykų mėnesiu.
Velykų rytą ūkininkai laikė savo pareiga nueiti į tvartus paglostyti visus gyvulius. Tai darydavo tam, kad gyvuliai visus metus būtų nepikti ir jaukūs. Eidamas į tvartą, tėvas vesdavosi ir vaikus. Gyvulius pašerdavo geresniais pašarais.
Į bažnyčią keliaudavo visi kas tik gali.Iškilminga velykinė procesija aplinkui bažnyčia yra labai svarbi ne tik gyviesiems, bet ir mirusiems. Velykinė procesija, jos iškilmingumas simbolizuoja nepakatojama, protu sunkiai suvokiamą stebuklą. Prisikėlimo iš mirusiųjų laikas tuoj pat panaudojamas sutvarkyti savo ūkiškiems ar net buitiniams reikalams. Kurių atrodytų jokia logika nepaaiškins. Kaimo, miestelio žmogui procesijos puošnumas,iškilmingumas įteigė , kad jos metu galima išprašyti, ar tiesiog nuteikti Dievą būti maloningu labiau negu bet kada, o nedalyvaudamas procesijoje gali pasunkinti dalią ne tik žemėje, bet ir Anapusiniame gyvenime.
Valgių šventinimo bažnyčioje tradicija XXamžiaus pradžioje buvusi visoje Lietuvoje, bet iki mūsų dienų išsilaikė tik Dzūkijoje ir Vilniaus krašte, Klaipėdos krašto lietuviai šio papročio jau nebeprisimena.Velykų ryte nešama bažnyčion šventinti velykiniai valgiai: marginti kiaušiniai, pyragas, mėsa. Tas daroma tam, kad šeimos nariai paragavę šventinių velykinių patiekalų, būti dori, geri žmonės, tarpusavyje nesivaidytų ir nesipyktų, ir kad namuose nuolat būtų ramybė ir santarvė. Valgiai šventinami Didžiojo šeštadienio ir Velykų sekmadienio liturginių apeigų metu, tiksliau – jų pabaigoje.Maistą sudėdavo dažniausiai ant laiptelių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!