Velykos ir jų papročiai

Šio pranešimo tema „Velykos ir jų papročiai“. Klausite kas paskatino mane kalbėti šia tema? Nusprendžiau pasirinkti šią temą, kadangi šiuo metu yra pavasaris, o kaip ir kiekvienam iš mūsų pavasarį gražiausia šventė yra Velykos. Todėl šio pranešimo dėka, jums papasakosiu, kaip yra švenčiamos Velykos, koki jų papročiai, valgiai, žaidimai, koki yra marginimo būdai.
Taigi pradėsiu apibrėždamas, kokia šventė yra Velykos. Velykos – didžiausia krikščioniškoji pavasario šventė. Nuo neatmenamų laikų žmonės švęsdavo pavasario sutikimo šventę. Šioje šventėje krikščioniškasis elementas t.y. Jėzaus Kristaus prisikėlimas, tarsi susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, bei atbundančia iš po žiemos gamta. Su Velykomis susiję daugelis tikėjimų, papročių ir apeigų.
Pradžioje norėčiau papasakoti, kaip buvo puošiami namai laukiant pavasario šventės – Velykų.
Kaip matome, Velykom ruošdavosi iš ties su dideliu džiugesiu ir euforija širdyje. O kas gi nelauktų tokios pavasariu dvelkiančios šventės.
Dabar, kai jau žinome, kaip buvo puošiami namai, eikime prie Velykinio stalo ir valgių.
Velykinis stalas būtinai turėdavo dvelkti pavasariu, todėl dažniausiai dar prieš Velykas mamos želdina kviečius arba miežius. Velykų diena tarp želmenų prikaišiodavo gėlyčių, sudėdavo margučius ir tokį spalvingą dubenį pastatydavo stalo viduryje. Be želdinių dar naudojamos ir samanos.
Taigi, kaip matote lietuvių stalas per šią dieną būdavo nukrautas įvairiausių valgių, bei gėrimų.
Negalime pamiršti ir margučių, pačio svarbiausio šios šventės akcento. Tai pradėkime nuo to, kad margučiai – pagrindinis Velykų simbolis. Senovėje buvo manoma jog margučiai turi ypatingų galių gydyti ar apsaugoti nuo blogio: ,,buvo tikima, kad kiaušinis galįs suimti į save žmonių ir gyvulių ligas, išsklaidyti pavydą, neapykantą, kerštą, apsaugoti nuo ,,blogų akių”, įvairių piktų dvasių ir demonų. Dovanotas velykinis margutis padėdavo užgesinti gaisrą.“4 Tai tarsi koks stebuklingas įrankis galintis išsklaidyti visas negandas.
Margučio dažymas turi savotiškas tradicijas. Juos margindavo įvairiais ornamentais vašku, dažydavo svogūno lukštais, skutinėdavo. Kaip savo knygoje teigia J. Kudirka: ,,[...] ypač buvo populiarūs juodi dažai iš juodalksnio žievės ar kankorėžių ir rūdžių – viską drauge sumerkę,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!