Kalėdos ir kalėdinio laikotarpio papročiai

Medžius ir paukščius.
Širdyje ištryško šaltinis
Kūčių ir Kalėdų lūkesčio.
Nuskaidrėjo jausmai ir mintys.
Norėtųs džiaugsmu dalintis
Su visai nepažįstamais žmonėmis...
...Sniege, Kalėdų sniege,
Kalėdų žaliosios eglės,
Kūčių baltos „plotkelės“ –
Šitoks džiugus lūkesys!..
Nebūkime svetimi.
Nebūkime svetimi.
Ataidi aidu širdy.
Pažyra per visą dangų
Kalėdų žvaigždė šviesi.
1. Kūčios
Tikime – ateis pavasaris, vėl viskas žaliuos, žydės, ir vis vien nejauku, nelinksma. Tad galima suprasti savo gentainius, kuriems tolstančios saulės bei trumpėjančios dienos reiškiniai buvo nesuprantami ir keldavo baimę. O jei įsiviešpataus amžina tamsa? Jei Saulė, kovodama su tamsybių dvasiomis, nusilps ir užges? Reikėjo gelbėtis, atlikti tam tikras apeigas, magiškus veiksmus, turinčius išvaduoti Saulę.
Sugrįžtant Saulės buvo laukiama nuo lapkričio 30 dienos, o gruodžio pabaigoje jau būdavo iškilmingos apeigos, trunkančios iki sausio 6 dienos (Trijų Karalių).
Taigi pirmoji apeigų diena – Kūčios, kai žemdirbys jau yra tikras savo namų saugumu, kai visko, kas užaugo laukuose, jau padėta ant Kūčių stalo. Šis vakaras tapo tuo slenksčiu, prie kurio atsisveikinama su praėjusių metų sėkmėmis ir nesėkmėmis. Prie stalo prisimenama negalintys šį vakarą sugrįžti į namus, esantieji toli nuo tėvynės, išėję į amžinatvę, dalinamasi ne tik prisiminimais apie juos, bet ir šventinių valgių kąsniais su jais.
Kūčių papročių pirmame plane – Kūdikėlio Jėzaus gimimas, krikščioniškoji žmogaus atsinaujinimo idėja, tačiau čia susipynusios tūkstantmečiais kurtos ir lietuvių tautos paveldėtos dvasinės vertybės. Įvairioms epochoms atstovaujantys papročiai.
Kūčios – tai šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Kūčių dienos elgsena ir papročiai apima visapusišką dvasinį ir fizinį apsivalymą. Tą dieną nuo ankstaus ryto visi dirba – dideli ir maži, vyrai ir moterys. „Kas Kūčių rytą pamigs, tas visus metus miegalis liks“. Turi būti sutvarkyti namai, kiemas, pastatai. Drauge tai ypatinga gėrio, dvasinės darnos, gerumo, sąžinės apsivalymo, susitaikymo diena. Buvo sakoma: „Jei Kūčių dieną džiaugsies, tai visus metus smagus būsi, jei verksi, teks dažnai ašaroti“.
Prieš Kūčias žmonės stengiasi užbaigti svarbesnius darbus. Moterys nepalikdavo nebaigto kuodelio, tikėdamos, kad jį galinčios priteršti antgamtinės esybės. Tą dieną buvo draudžiama malti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!