Kūčios - tai kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarės, t.y. Kalėdų išvakarės. Kūčių dieną sutvarkomi ir papuošiami namai, kūrenamos pirtys, kad visa šeima nusipraustų ir apsirengtų švariais rūbais. Sutvarkomi ir gerai pašeriami gyvuliai, paberiama trupinių paukšteliams, ūkininkai apeidavo aplink savo javų lauką. Gaminami šventiniai Kūčių patiekalai. Kadangi iki Kalėdu pasnikas, valgiai gaminami iš daržovių, vaisių, žuvies. Kepami kūčiukai, malamos aguonos aguonpieniui, kepami pyragėliai su grybais, kopūstais... Ant stalo paklojama saujalė šieno, užtiesiama šventinė balta staltiesė ir dedami šventiniai Kūčių valgiai. Prieš vakarienę pasimeldžiama. Įpatingą reikšmę turi kalėdaitis (plotkelis), kuriuo dalinasi visa šeimyna. Sakoma, kad metai būtų turtingi, ant stalo turi būti ne mažiau 12 patiekalų ir visų jų reikia paragauti. Kūčių vakarienė ir naktis - gerumo ir ramybės metas, šventinis stalas paliekamas, kad atėjusios vėlės galėtų pavalgyt. Kūčių naktį daug burtų: merginos burdavosi ar greit ištekės, koks bus jaunikis, vyresniems rūpėdavo kokie bus ateinantys metai, ar užderės pasėliai, ar ligos nekamuos, koks bus oras. Kūčių naktį paslapčia nuėjus į tvartą galima išgirsti kaip kalba gyvuliai...
Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos: Žmogus yra pajungęs sau tarnauti daugelį gamtos jėgų, ir vis dėlto joje slypi nemaža neįmintų mįslių. Ką kalbėti apie mūsų protėvius! Jiems gamta buvo ištisas slėpinių pasaulis. Juos ypač jaudino dvi šventės: Kūčios ir Kalėdos. Kalėdos yra prosenovinė agrarinė šventė. Jų pavadinimas žinomas daugeliui tautų. Pas mus, kaip ir kitur, Kalėdos prasidėdavo gruodžio 25 d. Ta diena buvo laikoma saulės bei augalijos, dievo gimimo diena. Toks dievas buvo Mitra. Įsigalėjusi krikščionybė vietoj Mitros gimimo dienos nuo XIV a. pradėjo švęsti Kristaus gimimo dieną. Lietuvių Kalėdų apeigos turi daug bendrų bruožų su kitų indoeuropiečių tautų apeigomis: jie burdavo, atlikdavo magiškus veiksmus, dainuodavo ir t.t. Mūsų protėviai per Kalėdas keldavosi anksti rytą, ir nudengdavo Kūčių stalą, žiūrėdavo, ar nėra vėlių buvimo pėdsakų. Nuimtą nuo stalo šieną dalydavo gyvuliams. Tačiau kai kur jo neduodavo arkliui, tikint, kad...
Šį darbą sudaro 4151 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!