2007m.
Paparčio žiedas.......................................................................................................8
Per Jonines dainuojamos dainos.............................................................................9
Išvados...................................................................................................................11
Informacijos šaltiniai.............................................................................................12
Įvadas
Išsiilgę sentėvių dvasinės jėgos,stipraus ryšio su gamta, su gyvaisiais ir mirusiais,ėmėme veržtis prie kultūrinio, dvasinio palikimo. Grįžome prie senųjų tradicinių švenčių-tų saitų tarp amžių glūdumije susikomponavusio žmonių pasaulėvaizdžio ir abstrakčiais idealais paremtos dabarties. Viena tokių švenčių-senoji Rasa.
Ši šventė vadinama trejopai: Kupolinėmis, Rasa arba Joninėmis. Šiandien gerai nežinoma,koks koks senasis šios šventės pavadinimas: Rasa ar Kupolinės. Na, o Jononėmis ją imta vadinti vėliau,jau krikščioniškaisiais laikais, šventė buvo sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.
Senovės amžininkų raštiški pastebėjimai, vėliau etnografų iššifruota senųjų apeigų prasmė bei tautosakos analizė padeda tik šiek tiek praskleisti šventės paslaptingumo širmą. Tai dorovinio apsivalymo dienos ir naktys su užkoduota amžina žmogaus viltimi pergalėti mirtį. Šventę lėmė paslaptingas saulės atsitraukimo momentas, augalijos kupa, naujos gyvybės pradžia ir baigtis.
Kopimasį piliakalnius, laužų deginimas, kupoliavimas Rasos naktį mūsų protėviams buvo ne tik pramoga, bet ir gyvybiškai svarbūs darbai. Galėjo būti, kad senosios apeigos, kaip materialinio ir dvasinio gyvenimo vienybės ženklas, gelbėjo žmogų ir žemę maitintoją nuo tykančių pavojų, stikinių nelaimių. Dalyvaudamas visuomenės ritualuose, žmogus vadovaujasi kolektyviniais vaizdiniais, kurie, būdami daug stipresni už individualų jausmą, įkvėpdavo žmogui jėgų tolesnei egzistencijai. Taip būdavo prieš šimtus metų, o kokią rasą turime šiandien?
Šiandien-tai Joninės-viena linksmiausių ir populiariausių vasaros švenčių. Senų žmonių atsiminimuose-viena didžiausių kalendorinių švenčių. Tai trumpiausia metų naktis ir ilgiausia metų diena. Iš tikrųjų šv. Jono naktį Lietuvoje beveik nesutemsta: kai vakaruose pagaliau užgęsta saulėlydžio žara, rytai pradeda rausti nuo pirmųjų aušros spindulių.
Tautos atgimimas iššaukė norą sugrįžti prie rasos kaip saulės, vandes, ugnies, augalijos garbinimo, dvasinio apsivalymo, skaistos šventės. Tik bėda, kad tai supratome kaip visuotinę, vaidybinę šventę, į kurią įkyriai ėmė kviesti skelbimai. Pasidavę vaizduotės šėlsmui, atsitiktiniai rengėjai pradėjo brukti žmonėms savs interpretacijas. Tačiau per garsiakalbius aiškinama sudėtinga šventės eiga ir prasmė greitai pabodo. Kultūros darbuotojai entuziastai, jau be didelės reklamos ir kvietimų,rengia trumpiausios nakties šventę miestų, miestelių ir kaimų gyventojams,...
Šį darbą sudaro 1720 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!