Paskutinė pavasario šventė. Sekminės

Išvydę pasaulį, mes randame papročių nustatytą tvarką, randame dainas, kurios mus mažus migdo, o užaugusiems parodo grožį: mums sekamos pamokančios ir padrąsinančios pasakos, sakomos išmintingos patarlės. Niekada nesužinosime, kas jų autoriai, gyvenę seniai seniai prieš šimtus ar tūkstančius metų. Niekas nesuskaičiuos kiek žmonių tuos kūrinius kartojo, dailino ir keitė, pamiršo ir vėl atgaivino, kol galų gale jie buvo užrašyti ir ėmė gyventi knygose.
Įsiklausykime į mūsų gyvenimo gausme gerokai pritilusius protėvių balsus ir pasistenkime suprasti, ką jie kalba mums, tos pačios žemės vaikams.
Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams bei siekimu magijos, apeigų, burtų būdu laiduoti gerą būsimąjį derlių. Tai buvo ne kas nors kita, o tik savotiško pasirengimo konkretiems darbams susijusiems su žemdirbyste ir gyvulininkyste, kalendorinės datos, atsiradusios iš realios patirties ir ilgainiui apgaubtos sakrališkumo.
Praėjus septynioms savaitėms po Velykų, Lietuvoje švenčiamos Sekminės. Sekminės, krikščioniškame pasaulyje švenčiama kaip Šventosios dvasios atsiuntimo šventė. Senovės lietuviai dar būdami pagonys, tuo metu laiku švęsdavo pavasario ir žalumynų šventę, kurios daug papročių perkelta į dabartines Sekmines. Jos metu garbinama buvo augmenija ir naminiai gyvuliai. Iš tikrųjų ne vienoje lietuvių šventėje gražiai susipynę senieji – pagoniškieji ir naujesnieji - krikščioniškieji šventimo būdai. Jie tarp savęs nesivaržo, vieni kitiems nekliudo, bet sukuria labai turtingas ir gražias tradicijas, kurios puošia tautos veidą. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms.
Sekminių augalas – jaunas, žalias, kvepiantis, neseniai išsprogęs berželis. Šventės metu jam suteikiama ypatinga galia. Berželiais ar bent berželių šakomis namus per Sekmines puošti yra būtina. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu. Pvz.: abipus laukinių durų pastatomi du jauni beržiukai, kad namų šeimininkas ir šeimininkė visus metus gražiai tarpusavyje sugyventų. Medis simbolizavo visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, mat jis žiemą apmiršta, o pavasarį vėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!