Pavasario darbai

Pavasario darbų ir švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams bei siekimu magijos, apeigų, burtų būdu laiduoti būsimąjį derlių. Tai buvo ne kas nors kita, o tik savotiško pasirengimo konkretiems darbams, susijusiems su žemdirbyste ir gyvulininkyste, kalendorinės datos, atsiradusios iš realios patirties ir ilgainiui apgaubtos sakrališkumo.
Darbo papročiai turi labai senas tradicijas. Jie glaudžiai su­siję su gamybine veikla, pirmiausia rankiotojų bei medžiotojų, vėliau žemdirbių bei gyvulių augintojų. Kartą atsiradę jie neiš­nykdavo, atsiradus naujai darbo sričiai ar net naujai gamybos bazei. Pastebėtina, kad kiekvienos epochos papročiai turi savo specifinių bruožų, išplaukiančių iš gamybos būdo. Prisitaikę prie naujos aplinkos, jie egzistavo toliau, kai kurie pasiekė net XX amžių.
Žiemos pabaigos šventės ir jų apeigos susiformavusios pir­mykštės žemdirbystės laikais buvo labai įvairios. Kiekvienas jų elementas turėjo gilią simbolinę bei maginę prasmę. Pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į apeigas, tariamai turinčias išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, suteikti jai derlingumą, pajėgumą gimdyti vaisius.
Antrąją šios šventės dieną – vasario 3 d. (šv. Blažiejaus) – buvo garbinami žali medžiai – eglės, vaizduojančios pavasarį. Todėl ir bažnyčia, prisitaikydama prie senovinių tradicijų, tą dieną taip pat šventino eglės šakeles, kurias žmonės naudojo kaip vaistus nuo gerklės skaudėjimo. Vietoje prosenovinio papročio aukoti dievams linus bažnyčia lietuvius išmokė sukrauti juos ant altoriaus.
Kita pavasario šventė buvo vasario 24 d. (šv. Motiejaus), nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Vieversys pasirodydavo kartais anksčiau, kartais vėliau, destis, koks būdavo pavasaris. Jei pasirodydavo prieš vasario 24 d., žmonės laukdavo atšalimo. Tilžės apylinkėse gyventojai sakydavo, kad jei vieversys pirmas savo dienas pradės giedoti, tai šaltis jam nasrus uždarys.
Šv. Kazimiero diena
Kovo 4 d. ( šv. Kazimiero) jau būdavo tikras pavasaris. Tą dieną vieversys užgiedąs visą savo giesmę, kuri tirpdanti sniegą (Tverečius). Švenčionių apylinkėse kai kas tada išleisdavo iš tvarto gyvulius, tikėdamiesi, kad nuo to jie būsią sveiki, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!