Lietuvių namai

Iki šių dienų išlikę būdingi lietuvių pastatai jie yra įdomūs materialinės ir dvasinės kultūros pavyzdžiai. Be jokios abejonės ne kas kita kaip gyvenamas būstas parodo apie savo kultūros vertybes.
Istorijos tarp jų ir statybos istorijos pažinimas turi didelę reikšmę architektūros mokslui ir praktikai. Sveikos statybinės tradicijos nenustojo aktualumo ir šiuo metu, nors iš pagrindų pasikeitė statybinė technika, medžiagos bei konstrukcijos. Kuriant dabartinių pastatų projektus svarbu rasti ne tik racionalius statybos būdus ir tinkamai spresti planavimo bei estetikos klausimus. Modernus žmogus šiandien į daug ką žiūri kritiškai. Tai kas dar prieš pusšimtį mūsų seneliams buvo šventa, neleistina , dabar jau laikoma nevertu dėmesio, atgyvenusiu. Tik labiau įsigilinus ir susimaščius atskleidžiama gili prasmė reikalinga ir šiandienos egzistencijai. Daugelis sodiečio trobos įrengim, vidaus daiktų buvo šventi nes jį saugojo nuo negandų, padėjo gyventi, auginti vaikus, atlikti kiekvienam gyvenime skirtą uždavinį.Lietuviui sodyba buvo pasaulinio centras. Visais laikais lietuvis šventai saugojo savo tėvų, senelių ir prosenelių gyventą vietą, namus. Tai buvo jo tėviškė.Daug kur gyventą vietą liūdija tik bestūksantis medis, kaip buvusios sodybos ženlas.
Žemdirbio sąmonėje namas buvo jo sodyba, jo būstas, ūkis ir visas jo turtas. Tai jo tvirtovė ir šventovė. Lietuviai be įpatingo reikalo stengėsi “namų neskaldyti”- ūkio vaikams nedalyti. Paprastai juos pavesdavo sūnui, dažniausiai vyriausiam, dukteris išleisdami į marčias, sūnus- į žentus jiems išdalindami dalis.
Tiek vaikinui, tiek merginai buvo teikiama pirmenybė kilusiam iš “gerų namų”. Tai ne tik turtingas ūkis, bet ir kaimynų ir apskritai bendrijos gerbiama šeima. Pagarbą pelnydavo tarpusavio sugyvenimu, tvarkingumu, darbštumu, sąžiningumu, sugebėjimu palaikyti gerus sąntykius su aplinkiniais.Vadinasi lietuvio namų sąvoka buvo daugiareikšmė. Meilė namams liūdijo ir mūsų protėvių rūpinimasis sodybos grožiu, bet ir joje gyvenančios šeimos sąntykių darna.
Laikotarpis iki kristaus skirstomas į akmens: paleolitą ( X-IX tūkst. pr. Kristų) ,mezolitą- ( VIII- V tūkst. pr. Kristų) ir neolitą ( IV- III tūkst. pr. Kristų ), žalvario arba bronzos: senajį arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!