Lietuvių tautiniai rūbai

Tautiniai rūbai kaip sąmoninga saviraiška atsirado kartu su besiformuojančia inteligentija, tapusia pagrindine tautinės savimonės reiškėja. Tautiniais rūbais etninė grupė save identifikuoja su konkrečia tauta ir vizualiai apie tai informuoja. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje gilėja prieštaravimai: sena – nauja, lietuviška – nelietuviška apranga. Kaip vienas iš būdų išlaikyti savitumus yra kuriami tautiniai drabužiai. Tai nėra savaiminis etninių bruožų pasireiškimas aprangoje – tai pastarųjų bruožų ieškojimas, sąmoningas kėlimas ir išreiškimas patriotiškai nusiteikusių individų dvėsenoje. Taigi tautiniai drabužiai – individų tautinio patriotizmo vizualusis saviraiškos būdas, tai komplektas tam tikrų rūbų, kurie kuriami remiantis tautiškumo samprata.
Tai vizuali tautinio išsivaduojamojo judėjimo priemonė, virtusi tautinio tapatumo simboliu. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai su tautiniu drabužiu už savo tautos teises kovojo taip pat, kaip mūsų karta už Lietuvos valstybės atkūrimą Sąjūdžio laikais.
Nuo XIX a. pabaigos tautinis kostiumas yra vienas iš pagrindinių mūsų tautos simbolių, prilygstančių vėliavai, herbui, himnui. Jei tauta neturi valstybingumo, kostiumas gali atstoti visus kitus simbolius.
Tautinis kostiumas yra meno kūrinys, nes kostiumo dalys pasižymi harmonija, subtilia puošyba, puikia technika. Ilgainiui susiformavę regioniniai kostiumo savitumai įvairina lietuvių tautos estetinį kostiumo vaizdą. Savitumai išreiškė funkcinius ir estetinius valstiečių poreikius ir dvasinius idealus.
Tautinis kostiumas yra kilęs iš liaudies apeiginio kostiumo, skirto šeimyninių švenčių apeigoms. Jis padėjo išlaikyti lietuvišką dvasią tremtyje, emigracijoje.
Kostiumas, kaip ir šalis, tauta ar žmogus, turi savo istoriją – ir kaip simbolis, ir kaip meno kūrinys. Jis siejasi su žmonių troškimu būti laisvais, ugdyti tautinę savimonę. Kostiumo simbolizuojama tautinė savigarba yra persipynusi su estetiniu suvokimu ir su dorovės bei papročių sferomis.
Drabužių konstrukcija formavosi priklausomai nuo istorinių, ekonominių, klimatinių geografinių sąlygų. Kiekvienas etnografinis valstiečio rūbo sukirpimas turėjo savitų bruožų, nors kai kurios jo formos būdingos visai Lietuvai. XIX a. rūbus charakterizuoja savitas, laikotarpį atitinkantis bendrasis figūros siluetas. Jam būdinga neakcentuota, susiaurinta ir nuolaidi pečių linija. Moterų liemenės vilkimos ant marškinių. Jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!