Lietuvių tautinis kostiumas

Tautinis kostiumas nėra atsitiktinių audinio, spalvų, raštų bei formų derinys. Jis sudaro vieninga sistemą, gali atspindėti ano meto žmonių pasaulio sandaros suvokimą.
Dangaus sfera simbolizuoja galvos apdangalas, dažniausiai jis baltos spalvos ir papuoštas išsiuvinėtomis saulutėmis bei žvaigždutėmis. Dangaus sferai priskiriamos ir tokiais pat raštais puošiamos baltos marškinių apykaklės, nes pasakose dangaus šviesuliai kaip tik ir vaizduojami ant žmogaus galvos ‚saulė kaktoj mėnuo pakaušy, apie ausis žvaigždės‘.
Su viduriniąją dalimi-žeme- sutapatina liemenį dengiantys drabužiai, kurie dažniausiai būna languoti, dryžuoti juostuoti. O diržas, juosta juosianti liemenį pasakose dažnai buvo tapatinama su žalčiu(šliaužiančių žeme).
Pagaliau kojų apavas (vyžos ir naginės) mįslėse taip pat vadinamos kurmiais, kiaulėmis-gyvūnais, kurie arba gyvena po žeme arba ją rausia. Lietuvių tautosakoje minima, kad kai žmogus pradėdavo pinti vyžas pas ji ateidavęs velnias dažniausiai gyvenantis po žeme.
Aukštaičių merginų drabužiai nesiskiria nuo moterų, skyrėsi tik galvos apdangalai. Merginos dėvėdavo galionus, karūnėles skareles kalpokus, kartais puošėsi rūtomis ar kitomis gėlėmis. Moteru galvos dangą sudarė nuometai, kykai, kepurėlės, skarelės antkakčiai.
Karūnėlės- buvo siuvamos iš rinktinių juostų, kaspinų. Puošiamos buvo labai įvairiai o nugaroje kaspinai būdavo palaidi. Jie būdavo vienos spalvos (žali mėlini, raudoni) arba rinktiniai. Tokios paėios formos ,kaip ir karūnėlių buvo ir vestuviniai pamergių galvos papuošalai-kalpokai. Tik jie daromi iš pigesnės medžiagos – kartono, spalvoto popieriaus bei dirbtinių gėlių. Vieni turtingiausiu merginų galvos apdangalų buvo galionai. Juos siūdavo iš auksinės ar sidabrinės spalvos brokatinių kaspinų. O pamušalą iš pigesnio audinio- vilnos, kartais iš raudono šilko.
Vyrai devėdavo natūralios vilos spalvos skrybėles, plačiais arba prigludusias prie gaublės bryliais.pati gaublė perjuosa pintine rinktine ar vytine juosta. Kartais puošiama plunksna ar gėle.
Marškiniai būdavo siuvami derinant trijų ar keturių rūšių audinius. Iš dailesnio stuomuo, žemiau priduriami pakuliniai ar pašukiniai pridurkai. Rankovės iš atskirai stos siauros drobės. Rankovės ir apykaklės dažniausiai puošiami įaudžiant žičkinius ruoželius, kažkurie baltais siūlais siuvinėta audinukę. Nuo XIX a antros pusės marškinius pradėta siūti iš medvilnės. Vyrai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!