Lietuvių tautinis kostiumas - viskas apie jį

tarmėmis, taip pat ir tradiciniais tautiniais drabužiais.
Suvalkija arba Sūduva ir Mažoji Lietuva.
Aukštaitija – didžiausias
plotu etnografinis regio-
nas. Jo gyventojų tautinis
kostiumas – pats archa-
jiškiausias (seniausias)
Lietuvoje. Iki pat XX a.
jie buvo dekoruojami
beveik vien tik audimo
būdais.
AUKŠTAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Baltuosius aukštaičių drabužius – marškinius,
prijuostes, galvos apdangalus – dažniausiai puošia
geometriniai raudoni raštai, paprastai siaura juostelė
drabužio pakraštyje.
AUKŠTAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Viena svarbiausių ir gražiausių moters kostiumo
dalių – liemenėlė, siuvama iš brangių fabrikinių
audinių: brokato, šilko, aksomo.
AUKŠTAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Ypatingas aukštaitės kostiumo
elementas, išlikęs nuo viduramžių,
– veidą ir pečius apsupantis
nuometas, kurį ryšėdavo
ištekėjusios moterys.
AUKŠTAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Merginos galėjo
būti vienplaukės.
Plaukus pindavosi į
kasas, paleistas ant
nugaros arba sudėtas
ant pakaušio. Galvą
puošdavo vainiko
pavidalo papuošalais.
Buvo dėvimos
karūnos padarytos iš
kaspinų, juostelių,
karoliukų ir kitokių
blizgučių.
AUKŠTAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Aukštaičių vyrų,
išeiginis kostiumas
– tai raitelio apran-
ga: ilgos kelnės,
auliniai batai, virš
drobinių marškinių
vilkima nedažyto
milo sermėga. Vasa-
rinis galvos apdan-
galas – fetro skry-
bėlė.
ŽEMAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Žemaičių drabužiai išsiskiria iš kitų regionų kostiumų
spalvingumu, dažnai – ir turtingumu, brangių moteriš-
kų skarų ir karolių gausa, ne pilko milo, o spalvotais
viršutiniais vyrų drabužiais.
ŽEMAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Labai svarbi moters
kostiumo dalis – sijonas.
Žemaičių sijonai dažniau-
siai būdavo išilgai dryžuoti,
labai ryškių spalvų, tarp
kurių pati mėgstamiausia –
raudona.
Plačios išeiginės žemaičių
prijuostės taip pat buvo
išilgai dryžuotos.
ŽEMAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Išeiginis žemaitės kostiu-
mas beveik neįsivaizduojamas
be skraisčių, siaučiamų ant
pečių. Šaltesniu oru buvo go-
biamasi didelėmis vilnonėmis
skaromis, vasaros metu ište-
kėjusios žemaitės ant pečių
gobėsi dideles raudonai
languotas linines skaras.
ŽEMAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Žemaičių moterys išsiskyrė pamėgimu ryšėti vienu
metu kelias skareles, derinti keletą užrišimo būdų.
Dažniausias rišimo būdas – ant kaktos surištu
mazgu ir paliktais styroti kampeliais.
ŽEMAIČIŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Žiemą vyrai nešiodavo
vilnones kelnes, o
vasarai siūdavo linines.
Avėjo auliniais batais.
Sermėgas vilkėjo ne tik
natūralios vilnos, bet ir
dažytas tamsiai žaliai,
mėlynai, juodai, juosėjo
odiniais metalu puoštais
diržais, dėvėjo plačia-
bryles skrybėles.
DZŪKŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Dzūkų tautiniai drabužiai pasižymi nepaprastu
spalvų, dryžių ir langelių margumu.
DZŪKŲ TAUTINIS KOSTIUMAS
Dzūkijos moterų
drabužius sudarė marš-
kiniai, sijonas, prijuostė,
liemenė, juosta, taip pat
galvos apdangalas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!