Lietuvių mitinės būtybės

Šiame darbe bandyta nustatyti dažniausiai mitologinėse sakmėse sutinkamas mitines būtybes, konkrečiai apibūdinti jų išvaizdą, atliekamas funkcijas, taip pat mitinių būtybių santykį su paprastais žmonėmis. Bandyta paaiškinti kai kurių mitinių būtybių vardų etimologiją, mitinių būtybių vaizdinių raidą, jų kitimus. Darbas rašytas aprašomuoju, ir šiek tiek analitiniu metodais . Darbe remtasi ir mitologinėmis sakmėmis, bandant iliustruoti pateiktą teiginį.
Lietuvių liaudies sakmės yra skiriamos į dvi grupes : etimologines, aiškinančias pasaulio, gyvūnų, žmonių, augalų atsiradimą, ir mitologines, arba kitaip – senųjų tikėjimų sakmes, kuriose pasakojami fantastiniai pasakojimai apie antgamtinių mitinių būtybių ir žmonių susitikimus. Darbe išsamiau nagrinėtos šios mitinės būtybės : Laimė, Laumė, kaukas, ragana ir vilktakis. Dažniausiai lietuvių mitologinės sakmės skirstomos pagal pagrindinius veikėjus – mitines būtybes ir tematiką. Šiame darbe remtasi pagal mitinių būtybių populiarumą sakmėse, pagal sakmių su šiomis būtybėmis gausumą. Kadangi mitologinių sakmių žanrą siužeto požiūriu sudaro ne visai tapatūs kūriniai, jos yra pagal tai, ar turi siužetą, ar ne, skiriamos į dvi grupes : 1) sakmes, turinčias tradicinį siužetą (fabulatus), ir 2) sakmes, neturinčias tradicinio siužeto (memoratus). Fabulatai yra sakmės apie Laumes, Laimes, vilkatus, o memoratai – sakmės apie raganas, kartais apie aitvarus.
Daugeliu aspektų skirtingas mitines būtybes suvienija bendras bruožas – aktyvus santykis su žmogumi.
Pastebėta, kad daug savitų bruožų turi Laumės, kaukai, aitvarai, kurių mitiniai vaizdiniai kilo lietuvių sąmonėje dėl gyvenimo būdo, charakterio, ekonominių, religinių sąlygų. Pastebėta, kad su krikščionybės atėjimu ekonominių, socialinių sąlygų pakitimu susijusios ir mitinių būtybių funkcijos.
Mitiniuose vaizdiniuose, sakmėse ryškiausiai atskleidžiama lietuvių pasaulėjauta, kurią bandyta perduoti iš kartos į kartą.
Sakmės apie laumes ypač buvo populiarios Žemaitijoje. Tos pačios laumių ypatybės, kurios išryškėja sakmėse, atsispindi ir senovės lietuvių tikėjimuose.
Laumių paveikslas lietuvių mitologinėse sakmėse yra sudėtingas ir gana prieštaringas. Jos sakmėse dar vadinamos kitais vardais – raganomis, deivėmis, laimėmis, morėmis. Laumių vaikams vadinti naudojami šie vardai : laumiukas, laumytis, morytis. Laumių vyrai vadinti laumakiais ir lauminais, tačiau jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!