Mitologinės būtybės lietuvių tautosakoje

Jau 98 m. romėnų istorikas Tacitas pasakoja apie mūsų protėvius-aisčius, kurie nešioja šerno atvaizdą, jų manymu saugantį nuo nelaimių.
Apie baltų mitologiją žinių galime rasti rusų metraščiuose. Volynės ir Malalos (abi XIII a.) kronikos rašo, kas Mindaugo krikštas gali būti apgaulingas, nes jis slapta aukojo Medeinai ir prašė jos pagalbos.
Vienas pirmųjų žmonių, suteikęs žinių apie pagonių tikėjimą, buvo J.Dlugošas. Šis žmogus aprašė lietuvių medžių kultą, neliečiamus žvėris, aukojimo apeigas, dievus ir deives, bei krivius, vaidilas ir vaidilutes.
Jau pirmojoje lietuviškoje knygoje M.Mažvydo ,,Katekizmas” buvo paminėta ,,yra daug tokių, kurie išpažįsta stabmedystę”: garbina medžius, upes, žalčius, aukoja perkūnui, prašydami gero derliaus ir sveikatos.
Daugiau mitologijos žinių pateikia J.Bretkūnas, M.Daukša, M.Pretorijus, L.A.Jucevičius, D.Poška, S.Daukantas ir kiti. Visi šie žmonės savo veikaluose įrodė, kad lietuviai turėjo turtingą mitologiją, religiją artimą graikų ir romėnų mitologijai.
Svarbią vietą lietuvių mitologijoje užima piešiniai. Čia dažnai svarbiausią vietą užima simboliai: vanduo, medis, saulė - tai ženklai simbolizuojantys gyvybę.
Galime aptikti simbolį – paukštį.Jis reiškia išsilaisvinimą, laisvę, lengvumą. To meto piešiniuose neretai galime aptikti kiaušinį, sprogstančius pumpurus, spirales - tai gyvybės atsinaujinimo, atgimimo, naujos pradžios ženklai.
Naudota literatūra
1. J.Čepienė. Lietuvių etninės kultūros istorija.-K, 1995.
2. M.Gimbutienė. Baltų mitologija// mokslas ir gyvenimas.,1986.
3. N.Vėlius. Chroniškasis lietuvių mitologijos pasaulis.-V., 1987.
4. P. Dundulienė. Senovės lietuvių mitologija ir religija.-V.,1990.
5. Senovės baltų simboliai-V.,1992.
6. L.Abraitytė. Skaitiniai 6 klasei.-K.,1995.
7. Internetas baltų mitologija;
8. Lietuviškos pasakos.-V.,1974
Įžanga
Mūsų protėviai ilgais ir šaltais žiemos vakarais sekdavo pasakas jauniesiems.
Pasakų tema buvo įvairi: velnių blogybės ir išdaigos, aitvarų duodami turtai, žalčių atnešama laimė namams ir t. t.
Senoliai juos sugyvindavo, kartais pašiepdavo. Dažniausias pašaipų herojus- velnias.
Paskaitę ar išgirdę protėvių pasakas, sužavėti liko garsiausi rašytojai. Apie mistines būtybes galime paskaityti P.Cvirkos (,,Kupriukas muzikantas”), S.Nėries (,,Eglė žalčių karalienė”), M.Gimbutienė (,,Perkūnas”) ir kitų kūriniuose.
Norėdamas daugiau sužinoti apie mūsų senolių sugalvotus kūrinius, bei mitines būtybes ir skaičius juose, rašau šį referatą.
Žaltys
Tai namų židinio, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė. Jis buvo garbintas ne dėl savo kūno,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!