Dangaus šviesuliai lietuvių tautosakoje ir dailėje

Dangaus šviesuliai Saulė, Mėnulis, žvaigždės iš žilos senovės buvo vaizduojami dailės kūriniuose, kurie paprastai buvo susiję su mitais arba atsiradę iš jų. Latviu rašytojas E. Skujeniekas pažymi, kad mitas yra savotiškas idealus pasaulio modelis, jame sulydyta intelektuali ir emocinė patirtis. Visata ir žmogus čia parodyti kaip pirminiu priežasčių visuma. Papuošalai, memorialiniai paminklai buvo sudaiktinti žmogaus bendravimo su kosmosu simboliai. Dangaus šviesuliai dažnai buvo vaizduojami su pumpuruojančiais bei žydinčiais augalais, simbolizuojančiais Gyvybės medį, kuris išreiškė dangaus ryšį su žeme. Lietuviu, kaip ir kitu tautų, žydintis, pumpuruojantis, aplipęs vaisiais medis, saugomas paukščiu ir gyvūnu, tolygus deivei Didžiajai Motinai - niekad nesibaigiančios gyvybės simboliui. Saulės ir Mėnulio gintariniu amuletu iš neolito laiku rasta Juodkrantėje, Palangoje (1 pav.) ir kt.
Saulės simboliai buvo siejami su Pasaulio arba jo variantu Gyvybės medžiu, tariamai Jungiančiu visas visatos dalis. Kartais virš minėtų medžių buvo šešiakampė žvaigždė (45 pav.), t. y. šešių stipinu ratas, kuris sudaro visų simbolių kompozicijos centrą. Šešiakampė žvaigždė - tai visatos šviesa - ,,baltoji dienelė". Kartais šį simbolį saugo du paukščiai (10. 12, 14, 15, 55 pav.). Jis ne tik visatos, bet ir Saulės, žaibu, dienos šviesa. Minėto simbolio daugiareikšmiškumas rodo jo archaiškumą. Mitai sako, kad visatos šviesa atsiradusi ir sklidusi iš nežinomo šaltinio kaip dieviškoji emanacija, kurianti pasaulį. Biblija aiškina, kad dievas šviesą sukūręs pirmąją dieną, o Saulę, Mėnulį, žvaigždes - ketvirtąjį. Todėl šviesa buvo susieta su aukščiausios dievybės kultu, krikščionybėje - su Kristumi [106, 246].
Šviesos simbolis populiariausias lietuviu liaudies dailėje.Jį aptinkame ant namo sienų, lubų, langų, darbo įrankių, audiniu, susisiekimo priemonių ir kt. Tikėta, kad šis simbolis apsaugo žmones, trobas, daiktus nuo visokiu blogybių. Jis žinomas daugeliui Europos tautų.
Dažniausiai mūsų liaudies dailėje paplitusi segmentine trikampė, keturkampė ar aštuoniakampė žvaigždė apskritime. Tokią žvaigždę rusai vadindavo Perkūno ženklu. Minėtos žvaigždės atėjusios iš žilos senovės. Panašiomis žvaigždėmis puoštu papuošalu aptinka archeologai [51, 187 - 197]. Pavyzdžiui,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!