Lietuvių tautosakos žanrų skirtumai

Tautosaka kito ir pildėsi, todėl labiau atsispindi pastarųjų šimtmečių liaudies pažiūras ir įsitikinimus, o ne senąją pasaulėžiūrą. Sirtingai nei mitologijoje tautosaka plito iš vieno regiono į kitą, todėl įgijo bendrų, interdialektinių tiek raiškos, tiek turinio bruožų. Tiktai tautosakoje jaučiame nenutrūkstamą liaudies gyvenimo pulsą, nuspėjame slaptas žmonių dramas, rūpesčius, ilgesį. Antra vertus, tautosakos kūriniai pasižymi ir dideliu formos konservatyvumu, pakitusias bei naujas idėjas juose mėgstama reikšti archaiškais, paveldėtais vaizdais, simboliais, kurių prasmės kartais jau visai nebesuvokiama. Be to, šalia naujesnės kilmės kūrinių visą laiką liaudyje funkcionuoja ir nemaža labai senų, ištisų šimtmečių raidos kelią nuėjusių kūrinių, išlaikiusių daug senosios pasaulėžiūros bruožų. Nors per pastaruosius du šimtmečius labai ryškiai pasikeitė visas gyvenimas, sunko tradicinė kultūra, įsigalėjo nauja galvosena, vertybės, tarpusavio bendravimo normos, savitos regioninės dainų, sakmių, pasakų padavimų ir kitų tautosakos kūrinių tradicijos lieka pastebimos iki šių dienų.
Norint išryškinti senuosius, su mitine pasaulėžiūra susijusius lietuvių tautosakos regioninius savitumus, visų pirma reiktų išsiaiškinti atskirų tautosakos rūšių, žanrų ir pavienių kūrinių santykį su žinomomis bei kitomis priešpriešomis, nustatyti jų vietą visoje senojoje mitinėje sistemoje. Šiuo požiūriu ne bereikšmės yra jau pačios tautosakos rūšių, žanrų ir pavienių kūrinių gyvavimo ir funkcionavimo tradicijos: jų įprastinė atlikimo vieta ir laikas, atlikėjų socialinė padėtis, amžius ir kita.
Apibūdinant atskirus tautosakos kūrinių žanrus, praplečiamas priešpriešų ratas: stengiamasi išryškinti kiekvienam žanrui, tautosakos rūšiai būdingas priešpriešas ir pasekti, kaip jos pasireiškia atskiruose baltų arealuose. Tuo būdu turėtų paaiškėti nagrinėjamųjų žanrų regioniniai ypatumai, kurie savo ruožtu, kaip ir abstrakčios priešpriešos, turėtų padėti nustatyti baltų pasaulėžiūros ir jų socialinės diferenciacijos sistemos kontūrus.
Tautosaką, arba folklorą suprantame kaip daugelio amžių liaudies dvasinę patirtį, kasdieninę išmintį. Įsiterpę į įprastinės buities tėkmę, į šiokiadieninius ir šventes, darbus, žaidimus, ilgas vakaronių valandas, tautosakos kūriniai vis dėlto nėra tik tos buities trupiniai. Žodis po žodžio, nuotykis po nuotykio vienoje siužeto grandinėje eina tam tikra tvarka, kurios darną suvokusi meninė sąmonė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!