Pasakojamosios lietuvių tautosakos žanrai

Pasakojamoji tautosaka – meninio pasakojimo forma gyvuojanti liaudies kūryba. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyve sukaupta apie 160 000 pasakojamosios tautosakos kūrinių. Lietuvių folkloristai, sistemindami liaudies prozos kūrinius, remiasi tarptautine klasifikavimo patirtimi.
Pirmasis lietuvių pasakojamąją tautosaką ėmėsi sisteminti Jonas Balys. 1936 m. jis išleido „Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogą“. Sistemindamas lietuvišką medžiagą, jis rėmėsi į A. Aarne‘s klasifikacija.
1965 m. imtasi kurti naują lietuvių liaudies naratyvų katalogą. Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institute parengė pasakų ir sakmių klasifikavimo prospektą, sudarė katalogo kartoteką. Į šią kartoteką buvo įtraukta daugiau kaip 85000 tekstų, užrašytų 1835–1982 m.
Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge išlaikoma A. Aarne‘s ir S. Thompsono sistema. Pasakos skirstomos į žanrinius skyrius: pasakos apie gyvūnus, stebuklinės pasakos, pasakos-legendos, parabolės, novelinės pasakos, pasakos apie kvailą velnią, buitinės pasakos, melų pasakos, formulinės pasakos, pasakos be galo. Atskirą žanrą dar sudaro pasakėčios. Lietuvių sakmės skirstomos į tris skyrius: etiologinės sakmės, mitologinės sakmės ir padavimai, dar vadinami toponiminėmis bei istorinėmis sakmėmis.
Tikroviški tautosakiniai tekstai proza priskiriami pasakojimų ir atsiminimų žanrui. Atskirą vietą kataloge užima anekdotai – trumpi komiški kūriniai, turintys staigią, efektingą pabaigą.
Sakmės – tai pasakojamosios tautosakos žanras, pretenduojantis į tikrumą, t. y. reikalaujantis iš klausytojų ir pasakotojo tam tikro masto tikėjimo pasakojamų dalykų tikrumu. Sakmių centre visuomet esti tam tikras įvykis (nuotykis); liaudies jos dažnai vadinamos tiesiog „pritikimais“, „nutikimais“ ir pan. Kadangi sakmėms siekiama suteikti rimtą pobūdį, tai itin stengiamasi pabrėžti sekamos istorijos tikrumą bei informacijos patikimumą: nurodomi konkretūs veikėjai, kuriems tai esą nutikę arba iš ko tai girdėta, veiksmo vieta, laikas ir kiti duomenys.
Detaliau sakmė apibrėžiama priešinant ją pasakai, pvz., pasaka – bendro pobūdžio, poetiška, meniška, besikoncentruojanti į veikėjus, jų likimus ir t.t., o sakmė – lokalinė, istorinė, jos pagrindą dažniausiai sudaro trumpas, lakoniškas pranešimas apie įvykį.
Sakmės skirstomos į etiologines, mitologines ir padavimus.
ETIOLOGINĖS SAKMĖS
Etiologinės, arba pasaulio kūrimo, sakmės – tai kūriniai, pasakojantys apie tam tikrų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!