Tokia pagarba ir pažiūros į dainuojamąją tautosaką atsispindi ir R.Sabaliauskienės interpretacijoje. Ji švariai intonuoja, dainuoja nuoširdžiai, muzikaliai, sukurdama darnų poetinį muzikinį vaizdą. Dainininkė liasvai naudojasi būdingomis mūsų liaudies dainų atlikimo išraiškos priemonėmis: pabrėžtinai dainuoja atskirus teksto balsius ir priebalsius, laisvai pasirenka atsikvėpimo vietas, daug kur panaudoja „ūktelėjimus“, nežymiai prailginaar sutrumpina atskirus melodijos garsus, suteikdama dainai ritminio savitumo ir laisvumo, kiekvieną posmą paįvairina ritminiais-melodiniais variantais. Kai kurios jai būdingos dainavimo ypatybės sutampa su P.Zalanskio dainavimo ypatybėmis, ypač ritminiai nutęsimai ar sutrumpinimai frazių, motyvų pabaigose, kurie pakeičia ne tik melodijos ritmą, bet ir metrą. Jis tampa sudėtingesnis, sugriaunama tradicinė simetrija, kurią keičia mišrių metrų sekos. Iš tiesų daugelio žinomų iaudies dainininkų mene randama nemažai išoriškai panašių išraiškos priemonių, dainavimo subtilybių, tačiau svarbiausia ne panašumas, o kaip dainininkas visu tuo naudojasi. Tas „kaip“ ir sudaro atlikėjo dainavimo savitumą, skiriantį jį nuo kitų daininikų.
Rinkinyje „Atbėga elnias devyniaragis“ surinktos geriausios ir būdingiausios R.Sabaliauskienės repertuaro dainos. Spausdinant dainų melodijas, išlaikomas tas pats registras ir tos tonacijos, kuriomis jas atliko dainininkė. Ritminiu požiūriu savitesnėse dainose, kuriose ypač ryškus dainininkės mėgstamas ritminis laisvumas, taip pat rugiapjūtės dainose užrašomos visų posmų melodijos. Peržvelgus šiame rinkinyje spausdinamas R.Sabaliauskienės pateiktas dainas, nesunkiai pastebimos dainavimo priemonės, kuriomis buvo dažniausiai naudotasi. Taigi „Atbėga elnias devyniaragis“ vienas svarbiausių lietuvių liaudies dainų rinkinių, perteikiantis jo surinkėjos R.Sabaliauskienės dainavimo subtilybes.
Vis dėlto, kad ir kokios specifinės dainavimo manieros būdingos šiai dainininkei, kad ir kaip bebūtų keičiami žodžiai ar jų junginiai, niekur nepažeidiami eilėdaros reikalavimai. Dėl atskiro žodžio kartais tenka keisti visą eilutę. Pavyzdžiui, dainos „Liepė man, liepė man tėvulis ženytis“ eilutė „Atsirado jau du kupsčiai“ ritmo atžvilgiu vykusiai pakeista „Atsirado ir pirkikai“.
Kad daina būtų aiškesnė ir suprantamesnė, dainininkė nevengia tekstus pratęsti, įterpti net atskirus posmelius, laikytis griežto siužeto nuoseklumo. Tais atvejais tekstai praranda lakonišką kompoziciją, pailgėja, tampa monotoniškesni. Štai šeimos gyvenimą vaizduojančioje dainoje „Einu per kiemą“ martelė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!