Mitinės lietuvių sakmių būtybės

Mitologija ir religija – svarbiausioji etnoso dvasinės kultūros dalis, be kurios pažinimo neįmanoma įsigilinti į daugelio etninės kultūros reiškinių – kalendorinių papročių, tautodailės ženklų ir ornamentų, agrarinių tikėjimų – esmę.
Kiekvienas išsilavinęs lietuvis turėtų domėtis kokius dievus garbino tolimi lietuvių protėviai, kaip juos įsivaizdavo, kokias aukas jiems atnešdavo, kokios pagalbos iš jų tikėdavosi. Kitaip tariant, koks buvo dvasinis mūsų krašto senovės žmonių gyvenimas.
Žinome, kad lietuvių pasakojamąją tautosaką sudaro daug žanrų, atsiradusių įvairiais laikotarpiais ir savitais meniniais vaizdais atspindinčių skirtingas gyvenimo sritis. Vienas iš tokių žanrų – mitologinės sakmės, kuriose pasakojama apie tariamai egzistuojančiomis mitinėmis būtybėmis ir žmogaus pergyvenimus, jas sutikus. Kartais jose norima parodyti tikėjimų mitinėmis būtybėmis tikrumą.
Žiniasklaidoje ir populiariojoje literatūroje apibūdinant lietuvių sakmių mitines būtybes dažnai esama klaidingų aiškinimų ir netikslių interpretacijų.
Šiame darbe pabandysime apžvelgti lietuvių sakmėse minimas mitines būtybes, trumpai bet sistemiškai pateikti šių būtybių įvaizdžius.
I. Laimės.
II. Giltinė. Numirėliai.
III. Velniai.
IV. Vaiduokliai.
V. Gamtos dvasios: laumės, undinės, vėjai ir kt.
VI. Namų dvasios: aitvarai, kaukai, pusčiai, ugnys ir kt.
VII. Nepaprastieji žmonės: raganos, burtininkai, vilktakiai ir kt.
VIII. Nepaprastieji gyvūnai: žalčiai, gyvatės, rupūžės, vilkai, meškos ir kt.
Lietuvių mitologinės sakmės užrašytos XIX-XX a., bet jose veikiančių mitinių būtybių vaizdiniai yra atsiradę labai seniai. Neva antgamtinių savybių turintys žmonės minimi daugelyje rašytinių šaltinių nuo XI a., aitvarai ir kaukai pirmą kartą paminėti 1547 m., laimės – 1666 m., laumės – apie 1698 m. Tačiau ir šios datos nerodo tikro jų amžiaus. Raganų, burtininkų ar kitų „nepaprastų“ žmonių vaizdiniai susiformavo pirmykštės bendruomenės laikais. Tuos laikus siekia ir laumės. Laimės – žmogaus likimo lėmėjos – vaizdinys atsirado klasinės visuomenės formavimosi periodu.
Mitiniai vaizdiniai, ištisus šimtmečius gyvuodami liaudies sąmonėje, tolydžio keitėsi. Juos veikė socialinės bei ekonominės sąlygos, žmonių sąmonės lygis, santykiai su kaimyninėmis tautomis ir jų tikėjimais. Pastaraisiais šimtmečiais senuosius mitinius vaizdinius gerokai paveikė krikščionybė. Jos įtaka ypač jaučiama raganos, burtininko, o iš dalies – aitvaro ir laumės vaizdiniuose. Kintant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!