M. Valančiaus (J. Basanavičius, J. Adomaitis - Šernas, M. Davainis - Silvestraitis) etnologiniai ir etnografiniai darbai

M.Valančius yra dominuojanti XIXa.vid. Lietuvos istorijos figūra. Jis yra esminė grandis lietuvių prozos tapsme, jos žanrų ir retorikos sklaidoje, negausūs eiliavimai yra visiškame jo literatūrinio universumo pakraštyje, nors jo poveikis žymiai vėlesnio laiko lietuvių literatūrai netikėtai paradoksaliai persimeta į poezijos sritį.
M. Davainis- Silvestraitis, pasirašinėjęs slapyvardžiais Vieversys, Vyturys, buvo Raseinių žemių bajoras, tęsęs lietuviškąsias šio krašto tradicijas. Priklausimą savajai tautai pats Silvestraitis įrodė gana aktyvia lietuviška kultūrine veikla. Susidomėjusį Lietuvos istorija bajorą traukė kraštotyros darbas.
J. Basanavičius, lietuviams yra ypatingai svarbus asmuo, tautos atgimimo tėvas, tautinės ideologijos kūrėjas. Mokslo darbais Basanavičiui labiausiai rūpėjo kelti tautinę lietuvių savimonę ir savigarbą. Jis buvo pirmasis publicistas, aušrininkas, etnografas, etnologas, vien teigiamų aureole vainikuojamas.
J. Adomaitis- Šernas, vienas iš pasaulietinės etikos pradininkų Lietuvoje. Jis ryškiausiai atstovauja materialistinės filosofijos krypčiai, kuri pradėjo formuotis XIXa.pb. jo darbai itin reljefiškai atskleidžia to meto materializmo turinį.
M. Valančius gimė Narsėnų kaime, Salantų parapijoje, valstiečių činšininkų šeimoje. Baigęs Varnių kun. sem-iją ir Vilniaus dvasinę akademiją, buvo kapelionu. 1850m. Įšventintas vyskupu. Mano manymu, Valančių galima laikyti moraliniu autoritetu. Knygų rašymas buvo tik viena jo kultūrinio programos dalis. Knygas rašė grynai didaktiniais sumetimais: vaikams- auklėjimo, suaugusiems- švietimo tikslu. Pirmasis išspausdintas Valančiaus darbas - „Žemaičių vyskupystė”1848m, išėjusi beveik vienu metu su S. Daukanto „Būdu” 1845m. Akivaizdžios yra abiejų autorių skirtybės: Daukanto patetiškumas, kuriąs senosios Lietuvos mitologiją ir Valančiaus blaivus dalykiškumas, pasirinkęs kur kas siauresnį objektą, stebimą ramiu, bet susidomėjusiu žvilgsniu.
Istoriografija yra prozos paribio žanras. Stiprindamas religinę sąmonę, Valančius drauge ugdė ir skaitytojų bendras politines nuostatas, jų visuomeninę ir politinę dorovę. (Valančius tarsi Homeras, vienoje plotmėje vaizduojąs žmonių ir dievų pasauliu).
Manau, kad Valančiaus meninis pasaulis kai kuo giminingas liaudies teatrui, Kalėdų ir Užgavėnių persirengėlių žaismei. Jo personažai kartais panašūs į kaukes, grotestiškai išryškinančius lengvai atpažįstamus tipus. Skaitydama Valančiaus apsakymus pastebėjau, kad juose yra daug idėjų, supratimo, kaip svarbi yra visų gyvybės formų pusiausvyra ir pilnybė.
Taigi išėjęs švietimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!