Ritualinė kaimo bendruomenės švenčių struktūra

Įvadas.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos kaimo papročius, ypač daugiau sužinoti kokias ir kaip kaimo žmonės šventė šventes. Kadangi šiais laikais tradicijos po truputį nyksta, labai svarbu prisiminti kokios švenčių minėjimo tradicijos ir papročiai. Švenčių tradicijos, galima sakyti, priklauso ir nuo metų laikų. Visos šventės turi ryšį su gamtos pabudimu, kitos su žiemos išvarymu ir kt., todėl kiekviena šventė švenčiama skirtingai ir turi skirtingas tradicijas.
Čia minimos svarbiausios pavasario, vasaros, rudens ir žiemos šventės. Svarbu prisiminti, kaip tos šventės buvo švenčiamos to meto lietuvių kaimo kultūroje.
I.Pavasario šventės
Grabnyčios
„Pavasario švenčių ciklas prasidėdavo vasario mėnesį, kai imdavo atšilti. Tada žemdirbiai pradėdavo aukoti dievams aukas, atlikinėti apeigas, kupinas maginių veiksmų ir burtų, tariamai turinčių garantuoti ateinančios vasaros derlių . ypač garbindavo dievą Perkūną, ugnį, žalią augmeniją ir kt. Katalikų bažnyčia šias šventes sutapatino su Grabnyčiomis (vasario 2 d.).“1
Velykos
Velykos seniau buvo viena didžiausių ir gražiausių bundančio pavasario švenčių. Per Velykas įvairiems gamtos reiškiniams žmonės priskirdavo nepaprastą galią. Žmonės stengdavosi gamtą paveikti burtais ir magija, kad būtų geras derlius, daug gerų gyvulių ir kad patys būtų sveiki. Velykų pirmosios dienos rytą žmonės skubėdavo iš bažnyčios namo, nes buvo tikima, kad tas, kuris pareis namo pirmas, to javai augs geriau. Taip pat Velykų rytą žmonės spėdavo būsimą orą bei derlių.
Kiaušinis – būtiniausias Velykų valgis. Velykoms kiaušiniai marginami ir dažomi. Lietuvių papročiu kiaušiniai daugiausia marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Kaimo kiaušinių dažytojos jau iš anksto prieš šventes pradeda marginti kiaušinius.
„Velykų apeiginis stalas būdavo apkraunamas prosenoviniais tradiciniais valgiais, tarp kurių pirmą vietą užimdavo kiaušiniai – margučiai, mėsa, dešros, sūriai, sviestas, varškė, pyragai ir kt. Tarp valgių pastatydavo indelyje sudaigintas avižas, simbolizuojančias gerą būsimą javų dygimą.“ 2
Iš pradžių visa šeimyna valgydavo vieną kiaušinį, kurį nulupdavo pats šeimininkas ir padalindavo į tiek dalių, kiek namuose yra žmonių. Dalindamas kiaušinį linkėdavo sveikatos ir visokios sėkmės. Pirmąją Velykų dieną niekas iš namų neidavo....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!