Kaimo sodybos etnografinio darželio analizė

Senosios lietuvių kaimo gyvenvietės ir sodybos formavosi esant konkrečiomis lietuvių tautos istorinėmis aplinkybėmis. Kaimų bei sodybų tipų formavimąsi veikė geografinė aplinka, estetinės tradicijos ir ypač žemėvalda bei žemėtvarka, kurios keitėsi, krašte keičiantis socialinėms, ekonominėms ir politinėms formacijoms.
Lietuvos valstiečiai savo sodybas želdindavo praktiniais sumetimais, tad norėdami turėti kuo gražesnę aplinka ,puošė ją medžiais ir gėlynais. Sodybu želdinimas tapo tradiciniu dalyku. Manoma, kad sodybų želdinimas bei natūralių medžių panaudojimas jose yra toks pat senas reiškinys, kaip ir pačios sodybos.
Atgavus nepriklausomybę Lietuvos kaime aktualus tapo želdinių paveldo gaivinimas – vietinių tradicijų pažinimas ir jų tęstinumas.Todėl būtina žinoti ne tik kraštovaizdžio susiklostymo istorines aplinkybes, bet ir ką reikėtų laikyti perimtomis vertybėmis, kad būtų išsaugotas ateities kartoms kaip kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, estetiškumo bei nacionalinio savitumo išlaikymo ir puoselėjimo priemonė.
1.Susipažinti su senųjų sodybų etnografinių darželių formavimo tradicijomis ir augalų asortimentu.
Ne darželiuose auginamus dekoratyvinius, vaistinius bei sumedėjusius augalus.
2. Sudaryti ir nubraižyti pastato ir jį supančio darželio planą M1:100, sudaryti augalų asortimento lentelę užrašant augalo botaninį ir etnografinį pavadinimą.
3. Sudaryti ir nubraižyti sodybos planą M1:500. Būtinai plane nurodyti šiaurės kryptį rodykle ir užrašyti sudaryto plano metriką.
4. Sudaryti ištirto objekto metriką.
1. Sodybos istorija
Sodybos metrika:
• Jeroslovas ir Kseverina Kulčickai
• Sodybos etnografinis darželis
• Kauno raj. Ramučių kaimas
• Rytų Aukštaitija
• Pasakotoja: Malvina Kalėdienė 83m , prisiminimai 1935 – 1941 m, pasakoja 2008 m. gegužė 15 d.
Ramučių kaime, esantį žemės sklypą įsigijo Jeroslovas Kulčickas 1929 m. Iš buvusio Lietuvos savanorio Kazio Vizgaičio, kuris šią žemę gavo iš valstybės už buvimą savanoriu, ir patriotiškumą Lietuvai Tų pačių metų rudenį, gyventi į jau pastatytą namą atsikraustė Jeroslavas Kulčickas su savo šeima.
Tai vienkieminė sodyba, pasakotoja pasakoja, kad per II pasaulinį karą ji buvo truputį apgadinta, nes šioje sodyboje buvo apsistoję vokiečių karinis štabas. Tuo metu sodybos gyventojai buvo išvažiavę laikinai apsistoje Amaliuose. Nes kadangi sodyba yra visai šalia pagrindinio kelio, būtų buvę labai pavojinga joje likti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!