Tyrimas: Lietuvos etnografinių regionų sodybos

Senieji kaimai, ir jų sodybos ir vienkiemiai yra apaugę dideliais vešliais medžiais, tarp kurių slepiasi gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Iš tolo kaimai ir vienkiemiai, skendintys medžių žalumoje, puikiai pritapo prie natūralaus kraštovaizdžio. Į vienkiemius išsikėlę ūkininkai ne visi pasirūpino savo sodybų jaukumu. Vieniems trukdė statybų ir ūkininkavimo rūpesčiai, kiti mažai kreipė į aplinką dėmesio, tačiau visiems sutrukdė Antrasis Pasaulinis karas, sovietinė okupacija, tremtis bei kolektyvizacija. Didžioji dalis vienkiemių buvo sunaikinta arba perkelta į kolūkinio tipo kaimus.
Sodybos terminu suprantama visi vieno valstiečio pastatai, daržas, sodas ir juos supanti aplinka bei žemės sklypas, panaudotas pastatams išdėstyti.
Kaimų gyvenviečių sodybos skirstomos į valakines gyvenvietes, linijines, centrutas, laisvo užstatymo, lizdinio užstatymo sodybas.
Vienkiemių kaimų sodybos skirstomos į senąsias ikivalakines, vienkieminės formos, tarpukario bei Pamario žvejų sodybas.
Išanalizuoti Lietuvos etninių regionų planinę-erdvinę struktūrą, želdinimo tradicijas ir augalų asortimentą.
DARBO UŽDAVINIAI:
1. Susipažinti, išanalizuoti ir aprašyti Marijampolės regiono sodybos planinę strūktūrą, erdvių išdėstymą, struktūrinių dalių dislokaciją bei dekoratyvinių, sodo bei apsauginių želdinių išdėstymą ir panaudojimą sodyboje.
2. Nubraižyti sodybos planą.
3. Sudaryti aiškinamąjį raštą.
Vienkiemiai
Greta kaimų nuo seniausių laikų atsiranda kita gyvenviečių forma- vienkiemiai. Vienkiemiais vadinama atskiros sodybos neturinčios organiško ryšio su kaimyninėmis sodybomis, pasižyminčios laisvu sodybos išplanavimu bei turinčios aplink save visą žemės masyvą arba didžiąją jo dalį.
Lietuvoje kaimai pradėjo irti jau nuo XIX a. pradžios. Vienkiemiai kūrėsi iš lėto. Jų kūrimosi piežastys labai įvairios, dažnai net neturinčios tarpusavio ryšio.dėl tų priežasčių įvairumo XIX a. vienkiemių raida Lietuvoje tenka nagrinėti atskiromis teritorijos dalimis.
Senieji vienkiemiai formos atžvilgiu nėra komplikuoti. Būdinga, kad jie gausiai apželdinti lapuočiais medžiais: klevais, liepomis, beržais, uosiais, ąžuolais. Senuose vienkiemiuose paprastai auga šimtamečiai klevai, liepos, ąžuolai.
VALSTIEČIŲ SODYBOS
Sudėtinę ir neatskiriamą gyvenvietės dalį sudaro sodybos. Terminas „sodyba“, „namai“ suprantama kaip visi vieno valstiečio pastatai ir visa aplinka bei žemės sklypas, sklypas kuriame stovi visi pastatai. Prie sodybų taip pat priklauso sodas ir daržai esantys arti sodybos.
Apie senąsias lietuvių sodybas turima duomenų tiktai nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!