Lietuvos liaudies dailė

III.Išvados
IV.Naudota literatūra
Į Ž A N G A
Lietuvių liaudies dailė savo šaknimis siekia gilią praeitį.Archeologinių kasinėjimų Lietuvos teritorijoje metu randami meniškai atlikti dirbiniai : ginklai, darbo įrankiai, pakinkliai, papuošalai, siekiantieji toli prieš mūsų eros pradžią. Feodalinės visuomenės formavimosi laikotarpyje ( X- XI amžiuje) jau nusistojo medžio, metalo, akmens, molio, gintaro meninio apdirbimo būdingieji bruožai, o taip pat savaimingas lietuviškas ornamentas, kurio elementai išsilaikė iki šių dienų liaudies audiniuose, keramikoje, medžio drožiniuose, metalo, gintaro, odos dirbiniuose.
Lietuvių liaudies dailė vystėsi nuolatos kūrybiškai bendraudama su kaimyninių tautų daile.
Pirmiausia vieta lietuvių liaudies dailėje priklauso dekoratyvinei taikomajai dailei- audiniams, medžio dirbiniams, taip pat nemaža dalis tenka dekoratyvinei tapybai, meniniams geležies ir keramikos dirbiniams.Be dekoratyvinės taikomosios dailės , lietuvių liaudis ugdė vaizdinę dailę : skulptūrą, tapybą, žemaitiškus medžio raižinius.
Viena labiausiai paplitusių lietuvių liaudies meno šakų yra skulptūra. Iki šių dienų yra gausiai išlikę jos kūrinių. Tradicinė lietuvių liaudies skulptūra buvo kuriama bemokslių liaudies menininkų sunkiomis feodalinio ir kapitalistinio laikotarpio sąlygomis. Apie šios liaudies meno šakos atsiradimą, pirmapradžius pavyzdžius duomenų beveik neturime. Pirmos konkretesnės žinios apie liaudies skulptūrą siekia XVIII amžių, kai dvasininkija pradėjo drausti liaudies meistrams daryti “ šventųjų “ statulėles, jomis puošti kryžius.
Lietuvių liaudies dailės ir meno indėlis buvo didelis . Lietuvai tai turėjo ypatingos reikšmės jos kultūrinio gyvenimo vystymuisi. Daugelis darbų yra sulaukę pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet kitose valstybėse.
Šiame rašto darbe aš pamėginsiu atskleisti lietuvių liaudies dailės ir meno šakų vystymosi etapus, įvairių šakų menininkų pasiekimus.
Lietuvių liaudies audiniai, mezginiai ir siuvinėjimo darbai
Jau gilioje senovėje lietuviai puikiai įvaldė audimo techniką.Buvo audžiami audiniai drabužiams, buitinei apyvokai, dekoratyviniai audiniai : lovatiesės, paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai, staltiesės. Su laiku lietuvių liaudies audiniai pasiekė ypač geros kokybės ir plačiai pagarsėjo. Lietuviškos plonos drobės ir kitos rūšies audiniai XVI a. buvo labai vertinami Europos kraštų rinkose, buvo eksportuojami dideliais kiekiais.
Audiniams lietuviai naudojo vilnas, linus, kanapes. Beveik visi lietuvių liaudies audiniai yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!