Tradiciniai liaudies audinių raštai, ornamentika

Mūsų liaudies raštuose audiniai, pasižymintys tradicingumu bei įvairumu, ir kiti tekstilės dirbiniai – tai meno kūriniai, kurių raštuose atsispindi liaudies džiaugsmai, troškimai ir skundai. Tekstilės liaudies menas – tai gausūs raštuoti audiniai, tautinės juostos, kilimai.
Audimas, kaip amatas ir liaudies meno šaka, Lietuvoje turi senas tradicijas. Lietuvos teritorijoje jau II-IV a. kapinynuose randama aprangai skirtų dvinyčių ir trinyčių audinių liekanų. IX-XIII a. kapinynuose – juostų bei drabužių elementų, išaustų kvadratinėmis lentelėmis (kasiniuose aptikta žalvarinių bei gintarinių lentelių su skylutėmis kampuose metmenims suverti ir žiotims sudaryti).
Lietuvės savo audinius margindavo saulių, žvaigždžių ir kitokiais raštais.
Įvairius daiktus savo reikmėms žmonės gaminosi patys. Pavyzdžiui, audeklą aprangai. Audiniai buvo įvairios paskirties. Svarbią vietą užėmė lininiai, vilnoniai, skiriami išeiginiams ir kasdieniniams drabužiams. Iš drobės siūdavo išeiginius moteriškus ir vyriškus drabužius, iš pašukinio audinio – kasdieninius. Mūsų krašte plačiai žinomi milai sermėgoms, pusmiriai ir mileliai – vyriškiams kostiumams. Be to, buvo audžiamos lovatiesės, rankšluosčiai, užvalkalai.
Audiniai audžiami staklėmis supinant siūlus.
♠ ruoželiais (trinytis, milinis),
♠ atlasinis (kartais vadinamas kapstiniu).
Pagal šiuos pynimus sukuriama dar daug naujų.
Audiniai raštuojami įvairiais būdais. Skiriamos dvi grupės:
♠ raštas gaunamas audžiant,
♠ raštuojamas išaustas audinys (siuvinėjant, spausdinant).
Audžiant audinys raštuojamas kaitaliojant mentelių ir ataudų spalvas ir taikant įvairų pynimą. Pagrindiniais pynimais iš tokios pat spalvos metmenų ir ataudų audžiamas vienspalvis beraštis audinys. Tam tikrą faktūrą sudaro pats siūlų supynimas. Jis labiau išryškėja audžiant įvairių spalvų siūlais. Populiarus drobinis pynimas. Pagal jį sukurtas gipsinis. Šiuo būdu pinami ne vienodo storumo bei tankumo metmenys ir ataudai, todėl audinyje susidaro aiškūs faktūriniai dryžiai. Gipsiniai audiniai buvo skiriami lovatiesėms, sijonams, prijuostėms. Ypač jie buvo paplitę Žemaitijoje ir Rytų Lietuvoje. Gana dažnas ruoželiais (milinis) pynimas. Juo ausdavo trinyčius, milus, milelius, pusmiriu. Atlasiniu pynimu paprastai buvo audžiami sijonai, kiklikai, užvalkalai. Servetiniai audiniai audžiami ruoželiniu arba atlasiniu pynimu. Raštas susidaro, kaitaliojant tai gerąją, tai blogąją pynimo pusę į viršų. Vienoje rašto dalyje labiau išryškėja ataudai, o kitoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!