Liaudies medicinos gydymo būdai

Liaudies medicina buvo žinoma žmonėms prieš daugelį tūkstančių metų. Buvo tikėta, kad žmogaus gyvenimą nulemia aitvarai, raganos, vaiduokliai, kurie rodydavęsi vietose, kur rasdavę negyvą žmogų. Šio tikėjimo trupinių randame ir šiuolaikiniame gyvenime: nelaimingo atsitikimo vietoje žuvusiojo giminės dažnai stato kryžių, palieka vainikus, aptveria ir net pastato paminklėlį, margina gėlėmis, kad žuvusiojo siela ilsėtųsi ramybėje, negąsdintų praeivių ir pan. Susirgusį paprastai gydydavo namiškiai ar giminės, o kai savi negalėdavo padėti, buvo kreipiamasi į žynius ar žolininkus. Nuo įvairiausių ligų užkalbėdavo dažniausiai moterys, rečiau – vyrai. Į garsius užkalbėtojus kreipdavosi ne tik apylinkės, bet ir tolimesni gyventojai. Pavyzdžiui, Pajuodupio kaime, Jonavos sen, Šalčininkų raj. buvo gydytojas-veterinaras Stanislav.L, kuris jaunystėje mokėsi pas gydytoją, baigusį aukštąjį mokslą. Kadangi medikamentų trūko, kaimą jais aprūpindavo ponas Stanislav, taip pat patardavo įvairiais klausimais, susijusiais su sveikata.
Vieni gydytojai gydė tik kokią nors vieną ligą, kiti – įvairias. Moterys žinojo daugybės žolelių gydomąją galią, bandė įvairius burtus bei magiškas priemones, užkalbėjimus. Liaudis manė, kad ypatingą galią, gydant nervų ir proto ligas, turėjo psichiškai nenormalūs žmonės. Seniausia gydymo vieta buvo pirtis. Joje buvo gydomi sunkūs ligoniai, masažuojama, gimdoma.
Senovės lietuviai tikėjo, kad žmogus suserga apšviestas mėnulio, kad jam kenkia saulės ir mėnulio užtemimas, kad ligas atneša vėjas. Plačiai žinomas ligų kildinimas iš dvasių, tariamai apsigyvenusių žmogaus organizme ir sukeliančių įvairias ligas: plaučių uždegimą, džiovą, širdies ligas. Liaudies medicinoje ypatinga galia buvo priskiriama motinos vestuviniam žiedui, kuriuo aprėžiant buvo gydomos karpos, rožė, įvairūs apgamai.
Blogį nukreipiančiais augalais buvo laikomos dilgėlės, paparčiai, ožkanagės: jomis plakant arba rūkant buvo išvaroma iš žmogaus liga. Lietuvių gydymo būdai: maldos, švęstas vanduo, smilkymas švęstomis žolelėmis, verbomis. Ligų šaltiniu buvo laikomos įvairios raganystės, padedant, duodant žmogui suvalgyti užkerėtą daiktą, užrišant javuose užkeiktus mazgus ir kt. Buvo laikoma esant kenksminga peržengti gulintį žmogų, ypač per vaiką, nes jis tuomet neaugsiąs ir negaluosiąs.
3Plačiai buvo žinomas ligų kildinimas iš demonų, tariamai apsigyvenusių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!