Marijampolė,
2006
ORNAMENTAS LIAUDIES MENE
Lietuviai, kaip ir daugelis Europos bei pasaulio tautų, turi tik jai būdingus tautos dvasinės kultūros, etninio savitumo bruožus.
Mūsų tautos kalboje, tautosakoje, liaudies mene, apeigose bei tradicijose, kurios formavosi šimtmečiais, įprasminta lietuvio būtis,jo siekiai ir viltys, taip pat meilė gimtajam kraštui. Kaip teigia mūsų liaudies meno tyrinėtojas P.Galaunė - „kalba, tautosaka ir liaudies menas – tai mūsų tautos dvasinės kultūros paminklai“.
Kaip savo knygoje „Tautodailė Šiauliuose“ (1998) rašo menotyrininkas V.Rimkus: „Pastaruoju metu prigijo terminas „tautodailė“, kuris yra siauresnis už terminą „liaudies menas“. Liaudies meno sąvoka apima ne tik tautosaką, bet ir muziką bei architektūrą. Tad „liaudies menas“, įteisintas dar P.Galaunės, tebėra gyvas ir vartojamas kaip disciplinos, tiriančios liaudies dailę ir architektūrą, pavadinimas.
Liaudies menas kaimo žmogų ir ne tik lydi nuo lopšio iki pat mirties. Jo atsiradimo šaknys siekia tolimą praeitį. Sukaupęs amžių patirtį bei išmintį, liaudies menas formavosi ilgus šimtmečius kaip uždaras kaimo žemdirbio – valstiečio ir miestiečio amatininko veiklos rezultatas. Menas tenkino ne tik materialinius, bet ir dvasinius lietuvio poreikius.
Kaip teigiama įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, liaudies menui plėtotis didelę įtaką turėjo klimatinės, geografinės, istorinės, buitinės ir socialinės sąlygos, taip pat ir tikėjimas Dievu. Taip susiformavo iš kartos į kartą pereinančios nusistovėjusios, „išdailintos“, ir savaip patobulintos meninės formos, taip pat spalvų deriniai, dekoras bei ornamentika. Tačiau „be ornamento mes nežinome nė vieno mūsų liaudies meno padarinio“. Juo yra puošiami liaudies architektūros statiniai, kryžiai, moliniai indai, taip pat visi audiniai, juostos, drabužiai, medžio drožiniai, margučiai, geležies dirbiniai, tapytos kraitinės skrynios ir kiti baldai.
Archeologai kasinėjimų metu visoje Lietuvoje randa daug dar prieš mūsų erą puikiai pagamintų dirbinių: papuošalų, ginklų, namų ūkio įrankių, tai pat drabužių liekanų bei keramikos dirbinių. Mūsų protėviai paliko savo buities pėdsakus, kurie apibūdina tų laikų žmonių grožio supratimą. Tai tarytum istorinis metraštis.
Taigi galime paklausti savęs – kuo viena tauta skiriasi nuo kitos? Kaip teigia P.Galaunė – kiekviena tauta skiriasi...
Šį darbą sudaro 2066 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!