Lietuvių liaudies tradicinė skulptūra

Tra­di­ci­nė lie­tu­vių liau­dies skulp­tū­ra, pa­pras­tai va­di­na­ma “die­vu­kais”, “smut­ke­liais”, “sta­tu­lė­lė­mis”, “šven­tuo­lė­liais”, yra vie­na iš vaiz­di­nės dai­lės ša­kų, ku­ri lietuvių liau­dies me­ne už­i­ma reikš­min­gą vie­tą. Liau­dies skulp­tū­ra Lie­tu­vo­je bu­vo pla­čiai pa­pli­tu­si XIX - XX a. pra­džio­je ir iki mū­sų lai­kų dau­giau­sia iš­li­ku­si Že­mai­ti­jo­je. Se­niau­si skulp­tū­rų pa­vyz­džiai yra ži­no­mi iš XVIII a. pab. -XIX a. pra­džios.
Iš vi­sų vaiz­di­nės dai­lės ša­kų tra­di­ci­nė liau­dies skulp­tū­ra iš­si­ski­ria gau­su­mu, plas­ti­nių for­mų tur­tin­gu­mu, jų įvai­ro­ve, vi­di­niu iš­raiš­kin­gu­mu, dva­sin­gu­mu. Liau­dies skulp­tū­ra, su­si­for­ma­vu­si Lie­tu­vos kai­me, pa­pli­to po miš­kus, lau­kus, pa­ke­les, ka­pi­nes, so­dy­bas kaip re­li­gi­nis, bet ne kaip baž­ny­ti­nis me­nas. Į baž­ny­čias ji bu­vo ne­į­si­lei­džia­ma.
Pirmosios žinios apie liaudies skulptūrą yra išlikusios iš XVIII a., kai Lietuvos bažnyčios vadovai pradėjo drausti statulėles bei paveikslus statyti į koplytėles. Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius draudė liaudies menininkams jas dirbti, nes statulėlėse vaizduojamų šventųjų išvaizda neatitiko bažnyčios reikalavimų.
Skulptūros raidai šis konfliktas turėjo didelę reikšmę. Atskirta nuo bažnyčios, ji išvengė pastarosios suvaržymų, ji vystėsi daugiau ar mažiau savarankiškai.
Lie­tu­vos dai­lės muzie­jaus me­no sky­riu­je liau­dies skulp­tū­ra pra­dė­ta kaup­ti ir komp­lek­tuo­ti nuo 1944 m. pa­bai­gos.
Tra­di­ci­nė lie­tu­vių liau­dies skulp­tū­ra bu­vo sta­to­ma į ma­žo­sios me­mo­ria­li­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lus: sto­gas­tul­pius, kop­lyts­tul­pius, kryž­miš­kus kry­žius, kop­ly­tė­les.
XVII a. liau­dies skulp­tū­ras pra­dė­ta sta­ty­ti ne tik mi­ru­sie­siems at­min­ti, bet ir svar­biems gy­ve­ni­mo įvy­kiams pa­žy­mė­ti.
Lie­tu­vių liau­dies skulp­tū­ro­je do­mi­nuo­ja krikš­čio­niš­ko­ji iko­nog­ra­fi­ja.
Me­mo­ria­li­niai pa­mink­lai su skulp­tū­ro­mis bu­vo pa­pli­tę vi­so­je Lie­tu­vo­je, ypač daug jų bu­vo XIX a.-XX am­žiaus pra­džio­je. Juos sta­tė įvai­rio­mis pro­go­mis: pra­ė­jus ka­rams, iš­ti­kus ne­der­liams, po liau­dies su­ki­li­mų, no­rė­da­mi šei­mo­je su­si­lauk­ti vai­kų, gi­mus šei­mo­je kū­di­kiui, pa­ė­mus sū­nų į rek­ru­tus, mi­rus šei­mos na­riui, iš­vy­kus į Ame­ri­ką ir pan. Pa­mink­lus sta­tė, kad at­bai­dy­tų nuo so­dy­bų bei lau­kų pik­tą­sias dva­sias, ku­rių bu­vi­mu dar vis ti­kė­ta. Sto­gas­tul­piai, kop­lyts­tul­piai, kop­ly­tė­lės, sto­vin­čios ant že­mės, ak­me­nų, pri­kal­tos prie me­džių ka­mie­nų, kryž­miš­ki kry­žiai už­pil­dė lau­kus, miš­kus, upe­lių pa­kran­tes, ka­pi­nes, šven­to­rius, pi­lia­kal­nius, kryž­ke­les, so­dy­bas bei kai­mus. So­dy­bų kop­ly­tė­lė­se daž­nai pri­sta­ty­da­vo tiek skulp­tū­rų, kiek šei­mo­je bu­vo na­rių.
Tik ne­dau­ge­lis skulp­tū­rų bu­vo tal­pi­na­mos ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!