2) Tikėjimai metempsichoze.......................................... 2
a) virtimas augalais
b) virtimas paukščiais
c) virtimas gyvuliais ir žvėrėmis
3) Anapusinio pasaulio samrata..................................... 4
a) Chtoniškasis mitologijos pasaulis
b) Dangaus pomirtinio pasaulio samprata
4) Išvados....................................................................... 6
5) Literatūra.................................................................... 7
Pomirtinio gyvenimo sampratos senovės lietuvių pasaulėžiūroje
Įvadas
„Pomirtinio gyvenimo problema bus didysis žmogaus rūpestis iki laikų pabaigos... Mūsų tolimi protėviai irgi sprendė amžinąjį žmogaus galutinio likimo klausimą...“ (V.Radžvilas). Daugelis rašytinių šaltinių kalba tik apie laidojimo papročius, beveik nieko nesakoma apie tai, kaip mūsų protėviai įsivaizdavo pomirtinį gyvenimą. Tačiau, nors jų informacija ir nėra gausi, vėliau lyginant ją su tautosakine ir archeologine medžiaga, ji įgyja svarbią reikšmę. Taigi remiantis istorinių šaltinių, archeologine bei tautosakine medžiaga, tyrinėtojams pavyko nusakyti senovės lietuvių pomirtinio gyvenimo sampratą. Senosiuose papročiuose, mitologojoje, folklore išliko netgi patys archaiškiausi vaizdiniai. Kartais sunku nustatyti, kokias vertybes – pagoniškas ar krikščioniškas tas ar kitas tekstas aprašo. Kuo seniau pasaka ar sakmė užrašyta, tuo didesnė autentiškumo tikimybė (G.Beresnevičius, 1990, 8).
Išvis nėra tautų, turinčių vieningą pomirtinio gyvenimo įvaizdį , šie įvaizdžiai visuomet įvairialypi ir prieštaringi (V.Propp, 1986, 287). Pomirtinio gyvenimo sampratos kaitą liudija indoeuropiečių žemėse archeologų sekami laidojimo papročių pokyčiai (G.Beresnevičius, 1990,10). Labai svarbus yra Malalos kronikoje minėtas Sovijaus mitas, kuris pasakoja apie kelionę į kitą pasaulį ir kelius laidojimo būdus, geriausiu iš kurių pasirodo deginimas. Tačiau ne tik iš laidotuvių bet ir kitų apeigų: budynių, apraudojimų, palydų, šermenų papročių aprašymų galima spręsti apie senovės baltų tikėjimą pomirtiniu gyvenimu.
Baltams, kaip ir kitoms pasaulio tautoms, būdingas tikėjimas sielos nemirtingumu. Pomirtinis būvis – tai senovės lietuvių pasaulėjautoje arba sielos perėjimas į kitą gamtos kūnus(metempsichozė), arba sielos nukeliavimas į kitą pasaulį: chtoniškąjį, Velnio valdomąjį, arba dangiškąjį, Dievo kontroliuojamą. Dažnos buvo savižudybės, nes žmonės tikėjo kitame pasaulyje gyventi geriau.
„Savaime suprantama, tyrinėtojai, paprastai daugiau demesio neskyrę pomirtinio gyvenmio sampratos nagrinėjimui, ne visuomet pakankamai pagrįstai išskirdavo vieną ar kitą pomirtinio gyvenimo suvokimo aspektą, menkai ištyrę skirtingų pomirtinio gyvenimo įvaizdžių tarpusavio santykius bei tokių įvaizdžių kaitą....
Šį darbą sudaro 2410 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!