Pomirtinio gyvenimo samprata senoje lietuvių pasaulėžiūroje

Tikėjimas, kad žmogui mirus, viskas su juo dar nepasibaigia, yra labai senas ir bendras visai žmonijai. Juo remiasi beveik visos religijos. Yra sukurta ir įkvėpta daug literatūros veikalų ir paminklų. Šio tikėjimo dėlei buvo pastatytos milžiniškos piramidės ir kiti pastatai senajame ir naujajame pasaulyje. Beveik kiekvienas žmogus tuo stebisi ir gėrisi. Daugybė papročių ir kasdienio gyvenimo reiškinių kilo iš to jausmo ir tikėjimo.
Darbo objektas – pomirtinio gyvenimo samprata senoje lietuvių pasaulėžiūroje.
◦ palyginimai, kaip suprantamas pomirtinis gyvenimas senovėje ir dabar.
Laikotarpis apie kurį kalbama darbe yra XIV – XVII amžius.
Šio darbo tikslas – apžvelgti pomirtinį gyvenimą pagal senąją lietuvių pasaulėžiūrą.
Rašydama šį darbą iškėliau tokius uždavinius:
◦ nurodyti mirusiojo kultą senovėje;
◦ apžvelgti mirusiojo vėlės santykį su gyvuoju;
◦ išanalizuoti mirusiųjų šventes ir laidotuvių papročius senovėje;
◦ palyginti tikėjimą mirusiaisiais senovės ir šių laikų pasaulėžiūroje.
Rašant šį darbą rėmiausi tik moksline literatūra. Mano nagrinėjama tema rašo Balys Buračas, Jonas Balys, Pranė Dundulienė, kadangi tai man padėjo labiausiai atskleisti mano nagrinėjamą temą.
Darbą sudaro turinys, įvadas, trys dėstomosios dalys. Pirmoji dalis yra mirusiojo kultas senovėje. Šioje dalyje nagrinėjau senolių pažiūras į mirtį ir elgesį su mirusiaisiais. Antra dalis – visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Čia daugiau akcentavau, mirusiesiems keliamas šventes, mirusiojo vėlės ryšį su gyvaisiais. Trečia dalis – mirtis ir laidotuvės. Šioje dalyje analizavau kaip būdavo laidojami mirusieji ir pasitinkama mirtis senovės žmonių pasaulėžiūroje. Po darbo dėstomosios dalies padariau išvadas, taip pat nurodyta naudota literatūra.
MIRUSIOJO KULTAS SENOVĖJE
Daugelis kultūringų tautų gerbia savo mirusius artimuosius; stato jiems paminklus, yra skirtos mirusiems tam tikros šventės, tam , kad juos prisimintų ir gerbtų. Beveik kiekvienam miestelyje yra pastatyti paminklai žuvusiems kariams. Šis paprotys yra kilęs iš senų laikų tikėjimo, kad tinkamai nepalaidotas žmogus neturi kape ramybės: jis vaidenasi, keršija savo artimiesiems dėl jų neatliktos pareigos.1
Šiuo metu norėdami išreikšti liūdesį dėl artimo mirusio žmogaus dėvima gedulo rūbais. Tuo tarpu senovėje mirusio artimieji norėjo pasidaryti kitokios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!