Senovės žemaičių būstas ir gyvenimo būdas

Žemaitija – Lietuvos etnografinis regionas prie Baltijos jūros, šiaurėje besiribojantis su Latvijos Kuržeme. Žemaitija iš kitų etnografinių regionų išsiskiria įdomiu ir savitu gyvenimo būdu. Tai atskleidžia jų gyvenamoji vieta ir jų aplinka.
Gyvenimas nuošaliose sodybose, suformavo atitinkamą žemaičių charakterį: griežtas ir nepalaužiamas požiūris į Dievą, taip pat nuoširdus, bet gana niūrus tarpusavio bendravimas. Uždari, lėti, mažakalbiai, bet turintys nepalaužiamą kantrybę. Tokie buvo senovės žemaičiai. Toks jų požiūris į gyvenamąją aplinką ir aplinkinius.
Kalbėdami apie įvairius etnografinius Lietuvos regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ar Žemaitiją, galime pasakyti, kad tik paskutinėje iš išvardintų Lietuvos dalių nors labai gimininga lietuviams, tačiau vis dėlto senovėje galėjo tapti savarankiška tautybė. Tai daugiau ar mažiau įrodo jų trobos, tikėjimas ir tarpusavio bendravimas.
1. SENOVĖS ŽEMAIČIŲ TROBOS
20 – jo amžiaus pabaigoje žmonių kambarių išdėstymas ir išorinė išvaizda ir priklausė vienam iš dviejų tipų. Stambių ūkininkų trobos buvo didesnės, mažažemių mažesnės, bet visos turėjo tą patį vieno arba antro tipo išplanavimą. Senos trobos priklausė vienam tipui, naujesnės antram.
Devynioliktojo ir pirmos pusės dvidešimtojo amžiaus laikotarpyje buvo keturi gyvenamų trobų tipai. Aleksandras Pakalniškis juos pavadino židinio, bakavosios, kamino ir atskiros virtuvės tipais. Papasakosiu šiek tiek apie židinio ir bakavosios tipo trobas.
Židinio tipo trobos turėjo molinį beveik viduryje trobos, apeinamas aplinkui, kuriame virdavo valgyti, ir kuris apšildydavo trobą. Kitame gale buvo didelė priemenė, šaltos kamaros darbininkams miegoti arba ir tvartai gyvuliams. Šiaudinis stogas buvo ne tik šonais nuolaidus, bet ir galais, su žemai nusileidusiais pastogiais. Langai buvo maži, kvadratiniai, gal tik 30cm x 30cm. Sienos buvo iš apvalų rąstų, durys gražiai išpjaustytos.
Bakavosios tipo trobas (priedas 2) statyti pradėjo maždaug antrame ketvirtyje 19 – tojo amžiaus. Pagrindinis pasikeitimas statyboje iš židinio į bakavosios tipą pereinant buvo tai, kad buvo išmestas židinys, ir jo vietoje atsirado iš degtų plytų išmūryta šildoma siena, vadinama pečiumi, ir molinė krosnis virimui. Tai buvo jau didelė pažanga, gyvenimo sąlygų pagerėjimas.
Bakavosios tipo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!