...................(mokyklos pavadinimas)................
Darba rengė: ........(v.,p.)...............
Tikrino: ...................(v.,p.).......................
Papročiai yra viena pagrindinių nacionalinės kultūros sąlygų ir vertybių. Tai padedantis vienyti žmones, saugoti dorą, ugdyti darbštumą, pagarbą tėvams ir tėvynei, disciplinos reiškinys. Savi papročiai mažą tautą ne tik daro pastebimą tarp kitų tautų, bet ir dvasiškai patvarią. Papročiai – tai darni, tradicijomis įtvirtinama įpročių ir apeigų bei visuomenės elgesio normų, perduodamų iš kartos į kartą, visuma. Papročiai taip pat išsaugomi tradicijų dėka. Tradicijos – tai ankstesnių kartų paveldas. Jose atsiskleidžia tam tikri ritualai, kuriuos, perimdami papročius, kartoja anūkai, proanūkiai bei jų vaikai, tam tikra apeiginių veiksmų tvarka.
Papročių vaidmuo daugialypis: tai dorovinio, darbinio ir estetinio ugdymo priemonė, emocinės iškrovos priemonė. Jie lydėjo įvairius žmonių santykius, kiekvieną darbą, šventes. Šiame referate kaip tik ir kalbėsiu apie liaudiškas lietuvių kaimo šventes, kurios ir yra sudarytos iš papročių, o tiksliau iš apeigų bei ritualų. Panagrinėsiu kokie papročiai jose yra išlikę iki mūsų dienų.
Lietuvių žemdirbių kalendoriuje galima suskaičiuoti apie dvidešimt reikšmingų švenčių. Tarp jų išsiskiria Kūčios, Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Rasos, Žolinė, bei Vėlinės. Bet gražūs mūsų tautos senovės papročiai, daugelyje mūsų krašto vietų jau užmiršti, išnyko arba baigia nykti, tad šiame referate ir paanalizuosiu keleto svarbiausių, reikšmingesnių kaimo švenčių papročius, bei iš kokių ritualų jos susideda.
Metų šventės
Užgavėnės
Užgavėnės – tai linksmas besibaigiančios žiemos maskaradas. Jos būna antradienį, Pelenų dienos išvakarėse, ir yra kilnojamos (priklausomai nuo Velykų). Dažniausiai jos būna vasario mėnesį. Dar šimtmečio pradžioje Užgavėnes kai kur pradėdavo švęsti sekmadienį ir švęsdavo net tris dienas. Senovės lietuviai Užgavėnes vadinę „Ragučio“ švente. Tos šventės vaišės trukdavusios aštuonias dienas.1
Užgavėnių išdaigos ypač buvo populiarios Žemaitijoje, kai kuriuose kaimuose šios tradicijos nenutrūkusios iki šių dienų. Paprastai per kaimą linguojančiame kaukių karnavale stumdosi perkarėlis Kanapinis ir mažas storpilvis Lašininis, po namus landžioja sušaržuotais veidais „žydas“ ir „čigonas“. ,,Čigonas“, kaip ir kraitvežis vestuvėse, taikosi kur ką pagrobti, dar ir šyvį „pakausto“, o “žydas“ padarkyta kalba siūlo savo...
Šį darbą sudaro 1670 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!