Gyvenimo ciklo papročiai: tradicijų kaita

Įvadas
Lietuviai nuo seno turėjo savo papročius, sau būdingą kultūrą. Kiekvienam gyvenimo ciklui buvo ir yra taikomi vis kitokie papročiai. Gimtuvėms – vieni, vestuvėms – kiti, laidotuvės – treti, visai priešingi nei pirmiesiems dviems ciklams. Taigi šiame rašto darbe ir pabandysiu trumpai aprašyti lietuvių gyvenimo ciklų papročius ir tai kaip jie kito nuo senovės iki šių dienų.
KRIKŠTYNOS
Mūsų protėvių krikštynų papročiai
Kūdikio gimtuvės, apgėlai, vardo davimas – senovinės apeigos, tvirtinančios kūdikio ryšius su šiuo pasauliu, šeima ir visa gimine.
Apeigos būdavo atliekamos namie arba gamtoje per jauną mėnulį arba pilnatį. Senovėje kūdikius krikštydavo dar labai mažus, pagyvenusius vos tris ar keturias dienas. Patalpa būdavo išpuošiama žalumynais, palubėje kabinami šiaudiniai paukščiukai. Kambario viduryje – namų židinys – aukurėlis su ugnimi, kuri budavo uždegama apeigų metu, dubuo su vandeniu, drobė (arba nuometas), žirklės apgėlams. Patalpoje būdavo daug šviesos – žiburėlių, degančių žvakių.
Dalyviais būdavo kūdikis, motina, tėvas, kūmai (krikštatėviai), giminės, vaikai ir apeigu vaidilė – pribuvėja. Pribuvėja globodavo kūdikį ir vadovaudavo apeigoms.
Kūdikis būdavo aprengtas šventiniais lino marškinėliais, kuriuos dažniausiai siūdavo pati Motina. Taip pat turėdavo būti tautinė juosta perjuosimui.
Visados artimieji atnešdavo dovanų naujagimiui bei jo motinai.
Šventės eiga
Pribuvėja kviečia tėvus ir krikštatėvius prie apeigų stalo ir skelbia:
„Iš tolimų ir nežinomų kraštų atvyko nematytas, negirdėtas, nepažystamas svečias/viešnia. Jis sakosi esąs jūsų giminaitis. Pasiuntė jums Laima pagalbininkąartojėlį/audėjėlę. Ar norite jį priimti ir savo sūneliu/dukrele vadinti?“
Motina ir Tėvas priima kūdikį, padėkoja ir perduoda jį krikštatėviams. Tėvas paduoda Pribuvėjai kaušą alaus. Pribuvėja ima kaušą ir, kiek nuliedama ant žemės sako: „Žemynėle išlaikyk sveikatoje ir gėrybėje. Būk maloninga kūdikiui.“ Kūdikis tuo metu turi būti paguldytas ant žemės.
Taip užsveikinusi, nugeria, paskui duoda kaušą Motinai,ši nugėrusi Tėvižui, o jis – krištamotei, ji – krikštatėviui. Po to ir visi kiti likę svečiai ratu paskanauja alaus.
Vandens apeiga
Kūdikis prausiamas ir panardinamas, šlakstomas vandeniu. Prausia pribuvėja ir krikštamotė. Pirmojo prausimo vandenyje turi būti kadugio pelenų ir druskos.
-2-
Ugnies apeigos
Ugnis pamaitinama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!