Etnologija: verslai, amatai

Žemdirbystės pradininkės Lietuvoje buvo moterys.
Ankstyviausia pūdyminės žemdirbystės sistema buvo dvilaukė: vienas laukas apsėjamas, kitas – paliekamas pūdymui. Pūdymas buvo bandymas dirbtinai padidinti dirvos derlingumą.
Iki valakų reformos (1557 m.) trilaukė sistema buvo pagrindinė to meto žemdirbystės sistema.
Galima skirti dviejų tipų trilaukę žemdirbystę: trilaukę iki valakų reformos ir poreforminę, t.y. išsivysčiusią trilaukę. Iki valakų reformos dirvos buvo netvarkingai išsimėčiusios įvairiose vietose, nebuvo trijų suvestinių laukų ir dirvų, padalytų rėžiais.
XIX a pradžioje nemažai Lietuvos dvarininkų jau ūkininkavo naujoviškai. Daugialaukė sėjomaina tuo metu buvo labai įvairi – nuo 4 iki 14 laukų, bet labiausiai paplito keturlaukės, sėjant pašarines žoles. Daugialaukė sėjomaina, modernesnė technika labiausiai paplito po baudžiavos panaikinimo, ypač XIX a. paskutiniame ketvirtyje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais.
Žemdirbystės įrankiai buvo labai įvairūs. Jie skirstomi į žemės dirbimo, sėjos, derliaus nuėmimo ir kūlimo bei vėtymo? įrankius.
ARIMAS. Lietuvių arimo įrankiai skirstomi į dvi grupes. Vieną sudaro žemę purenantys simetrinės konstrukcijos vienadančiai arklai, antrą – verčiantys vagą asimetrinės konstrukcijos vienadančiai žuobrai, dvidantės žagrės, mediniai ir geležiniai plūgai.
Žagrės Lietuvoje buvo dviejų tipų: žagrės su dviem verstuvėmis, vadinamos lietuviškosios, ir žagrės su viena verstuve. Lietuviškoji žagrė su asimetriška ariamąją dalimi turėjo visas geriausias plūgo ir arklo savybes. Ji buvo meistriškai pritaikyta miškingosios zonos dirvoms, geriausia iš visų plūgų tipo įrankių. Žagrė labiau tiko lengvoms ir miškingoms, plūgas – sunkioms molio dirvoms arti.
Plūgai XX a. pirmaisiais dešimtmečiais galutinai išstūmė iš apyvartos ilgus amžius naudotas žagres.
Arimas buvo laikomas labai svarbiu procesu. Paprastai dirvą ardavo du, kartais tris kartus.
Dirvoninės ir pūdyminės žemdirbystės sąlygomis atsirado pintinės akėčios, padirbtos iš eglės ar lazdyno šakų, surištų susuktomis karklo vytelėmis. XIX a. Lietuvoje pirmiausia dvaruose, o paskui kaimuose plito geležinės fabrikų akėčios. XX a. 3-4dešimtm. jos galutinai išstūmė medines su geležiniais akėčvirbaliais akėčias. Be to, plito įvairių tipų kultivatoriai.
Dirvos bei pasėliai buvo lyginami mediniais volais .XIX a. plito ketiniai ar akmeniniai volai
Nuo XVI a. beveik iki...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!