Lietuvių etnologija

Tautosaka – mokslas, tiriantis dainuojamąjį, instrumentinį ir pasakojamąjį liaudies kultūros palikimą. Tautosakos mokslo tikslai - tirti kintantį tautosakos vaidmenį tautos istorijoje, kūrinių sąrangos ypatumus, meninio teksto organizavimo principus, ryšius su kultūriniu kontekstu, kitomis meno rūšimis, regioninius, nacionalinius ir tarptautinius tautosakos procesus.
Lietuvoje tautosakos mokslo užuomazgų randama ankstesniuose šimtmečiuose. Kiek vėliau, bręstant lietuvių nacionalinei sąmonei, plintant romantizmo idėjoms didėjo tautosakos reikšmės tautiniam tapatumui suvokimas. XIX a. lietuvių ir užsienio mokslininkų pastangomis prasidėjo reikšmingas tautosakos tiriamosios veiklos etapas – kūrinių rinkimas ir skelbimas, o kartu ir intensyvus surinktos medžiagos tyrimas.
Tautosakos mokslas susideda iš tautosakos teorijos, tautosakos mokslo metodologijos, tautosakos istorijos. Kaip atskiros disciplinos išsiskiriamos tautosakos genealogija, poetika, sistematika, archyvistika, lauko tyrimai, taikomojo tautosakos vaidmens tyrimai ir kt. Kalbotyriniai, mitologiniai, psichologiniai tautosakos tyrimai pradėti jau XIX a.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę spartūs pokyčiai vyko visose su tautosaka susijusiose srityse. Susidarė galimybė kaupti, publikuoti ir tirti iki tol draustus folkloro klodus. Fiksuojant tautosaką pradėtos naudoti šiuolaikinės technologijos, imtasi kopijuoti archyvinę medžiagą.
Darbo problema: šiomis dienomis neitin domimasi mūsų krašto tautosaka. Tautosakiniai tyrimai yra reikšmingi visuomenės kultūros raidai ir lietuvių tautinio tapatumo stiprinimui. Be to, mūsų krašto praeitis yra įdomi ir net šiandien mes galime daug ko iš jos pasimokyti. Juo labiau, kad daugelis mūsų šiandien turimų daiktų, vartojamų priežodžių, gydymosi priemonių ar valgių gaminimo būdų — tai paveldas iš praeities.
Darbo tikslas — susipažinti su Lietuvos etnologija, nagrinėjant mokslinę literatūrą.
Darbo uždaviniai:
• Aprašyti senovės lietuvių verslus, jų reikšmę kasdieniniame gyvenime;
• Susipažinti su senovės lietuvių medicina, gydymo būdų įvairove;
• Pasidomėti senovės lietuvių tikėjimu, magija, burtais, aprašyti, kaip tai formavo to meto žmonių pasaulėžiūrą;
• Susipažinti su mūsų prosenelių maitinimosi įpročiais, susisiekimo priemonėmis, aprangos detalėmis, paaiškinti jų svarbą.
Darbo metodai:
◦ mokslinės literatūros palyginamoji analizė.
Žemdirbystė
Lietuvoje, kaip ir visoje miškingoje Europos zonoje, seniausia buvo lydiminė žemdirbystė. Lydiminei žemdirbystei būdinga miško kirtimas ir kirtimų išdeginimas ugnimi taip, kad žemės paviršiaus sluoksnis būtų visur vienodai (apie 5 cm)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!