Kalėdų šventė

„Kūčių vakarienė jau pasibaigė, bet pakilusieji nuo stalo poilsio dar neina. Atsisveikinta ir su senaisiais metais. Dauguma mintyse jau keliauja po ateinančius. Vyresniems rūpi sveikata, būsimas derlius, jaunimui – šeimos kūrimo dalykai, samdiniams – kur prisiglaus ateinančiais metais. Su šilto oro kamuoliais, šių minčių lydimi, seni ir jauni pro namų duris pabyra po kiemus žvelgdami į dangų , debesis, žvaigždes, sniego kupsnas ant tvorų: ką jie pasakys apie ateitį. Ūkininkai lankys bičių avilius, sodą, paglostys tvartuose gyvulėlius, šuneliui į būdą pabarbens, kitas ir savo laukus apeis – atsimins visa, ką nori, kad ateinančiais metais atsibustų, kad naudos duotų.“ ,-rašė Juozas Kudirka.
Kuo arčiau žiema tuo niūresnės dienos, Nespėja išaušti ir vėl temsta. Keistas jausmas apima žmones, atrodo, kad saulė nusileis ir daugiau nepasirodys. Bepigu mums žinantiems, kas darosi gamtoje, stebėti viską ramia širdimi. Tik nujausti galime, kaip turėjo elgtis pirmykštis žmogus, norėdamas susigrąžinti saulę. Jau lapkričio pabaigoje žmonės pradėdavo laukti saulės sugrįžimo. Laukti ne pasyviai, bet įvairiausiais veiksmais stengdamiesi jai padėti išsivaduoti iš piktų jėgų globos.Žiemos saulėgrįža sudarė vieną po kitos einančių Kūčių,Kalėdų,Naujųjų metų švenčių ciklą,kuriame itin akivaizdžiai susipynė pagonybės ir krikščionybės kultinės tradicijos.
.
Dažnai girdime žodžius „apeiga“, „paprotys“, „tradicija“, bet retai pamąstome ką jie reiškia. Norėdami suvokti šių žodžių prasmę, turėtume pirmiausia išsiaiškinti ką reiškia žodis „ įprotis“. Įprotis – tai auklėjimo ir natūralios žmogaus veiklos sąlygotas polinkis ar elgesys. Palankiomis sąlygomis įpročiai gali tapti papročiais, o papročiai – tradicijomis.Papročiais laikomi įprasti, nusistovėję poelgiai,tapę žmonių gyvenimo norma.Apeigos-tai dažniausiai poelgių ir veiksmų visuma,susijusi su tradicijomis.Apeigomis siejama išreikšti tam tikrą idėją ir jausmus.Būdingiausias apeigų bruožas yra simboliškumas. Senieji lietuvių papročiai ir apeigos ryškiai atspindi žmonių siekimą paveikti gamtą.Dažnai žmogus atlikdamas apeigas ,nesuvokdavo jų gilesnės prasmės,nes taip darė ištisos kartos,ir jis jautė tai apeigai vidinį poreikį.Lietuvių kalendorinius papročius ir apeigas atlikdavo visa šeima.Joms niekas nerašė scenarijų,jos buvo gyvenimo dalis.Šventės ne tik poilsis,jos ir pagrindinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!