Kalėdų tradicijos Lietuvoje

Iki mūsų šimtm.3-ojo dešimtmečio Kalėdos Lietuvoje švęstos tris,kartais keturias dienas.Visuotinai po keturias dienas Kalėdos buvo švenčiamos iki 1775 metų. Piniavos apyl. pirma diena vadinosiDidžioji,antra-Kalėdų,trečia-Ledų,ketvirta-Bernelių.Pirmiausia švenčių laiką imta trumpinti miestuose ,o vėliau ir kaimuose.Mūsų šimtmečio ketvirtame dešimtmetyje visur Lietuvoje jau tebešventė po dvi dienas,o šimtmečio viduryje dėl nenatūralių priežačių-tik vieną dieną.
Pirma Kalėdų diena-ramybės,šeimos diena:žmonės eidavo į bažnyčią, grįžę valgė šventinius valgius, giedodavo kalėdines giesmes,ilsėdavosi.
Kaime suaugusių darbas buvo tik pagirdyti ir pašerti gyvulius.Iki šimtmečių sandūros Kalėdų pirmą dieną laikytasi ypač griežtos šventimo drausmės-nedirbdavo jokio darbo:nei aslą šluodavo,nei galvą šukuodavo,nei kasas pindavo,viskas turėjo būti atlikta iš vakaro.Šią dieną ir krosnių nekūrendavo,tik iš vakaro pakrautą viryklę įkurdavo.Net neatidėliotinų darbų nedirbdavo. Ir laiškų nerašydavo,nekortuodavo ir negerdavo alhoholio .O jeigu kas pasidarbuodavo su kirviu ar tarka,sakydavo, kad visus metus tas turės kapoti ar tarkuoti.
Antroji Kalėdų-šv.Stepono diena;bažnyčiose šventindavo avižas,išleisdavo samdinius .Tai svečiavimosi ir jaunimo diena.Sartiškis jaunimas ir antrą dieną dar nešokdavo,tik šiaip pramogaudavo ir dainuodavo.Vyresnieji važiuoja vieni pas kitus i svečius,visų pirma kūmai pas kūmus,kviesdavosi vienas kitą pasisvečiuoti,alaus pagurkšnoti.Kartais krikštatėviai eidavo pasveikinti savo krikštavaikių,ar vyresni vaikai-krikštatėvių.Kiti,dar antrame mūsų šimtmečio ketvirtyje eidami į svečius,nusinešdavo savo pagamintų valgių-tai draugystės ir meilės ženklas.Juos dėdavo ant stalo prie šeimininkų valgių.
Trečioji,o kartais ketvirtoji,diena buvo vadinama Ledų,Ledine diena.Tą dieną žmonės melsdavosi,kad ledai javų,ypač rugių,neišmuštų.kad Dievas juos saugotų.Sartų apyl. Melsdavosi ir už mirusius,o Pivašiūnų apyl. Šios dienos malda skirta gyvulių sveikatai.
Ketvirtą dieną kai kur moterys jau susinešdavo į trobas ratelius,vyrai vėl imdavo dirbti įvairius žiemos darbus.
Kalėdų pirmą dieną bažnyčiose laikomos trejos mišios.Kur būdavo naktinės Piemenėlių mišios,dar rarotomis vadinamos,į bažnyčią iš kaimų išvažiuodavo tuoj po vakarienės.Punkso ir Seinų krašte,o kai kur ir Lietuvoje,naktinės pamaldos vyko visais laikais.Einantieji į rytines mišias stengdavosi atsikelti anksčiau,kad nepramiegotų visų metų,kad darbai sektųsi.Kaip rašo M.Katkus, Krakių apyl. Kalėdų rytą kaimą pakeldavo būgnininkas.Į rytines mišias vykdavo pirmiausia piemenys.
Sukilę namie pagiedodavo.Dažnas, stačias (išskyrus tuos,kurie priims komuniją) jau prieš išeinant į Bernelių mišias,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!