Kaime Kūčios nėra paprasta diena. Senovėje ne tik Kūčioms, bet ir kiekvienam, net menkiausiam tos dienos darbui buvo teikiama didelė reikšmė. Tą galima aiškiausiai matyti iš senų žmonių prietarų, kurių nemaža visur išliko iki šių dienų.
Kūčios nors nėra šventė, bet tą dieną dirbami tik būtini ūkio darbai. Kūčių dieną būtinai reikia iš miško parsivežti vežimą malkų, sako krekenaviečiai, tada darbai tais metais gerai seksis. Tačiau tą dieną negalima malkų skaldyti, nes gyvuliai vasarą ragus nusilaužys. Moterys Kūčių dieną būtinai kerpa aveles. Taip daro Pabaisko apylinkėje, kad laumės avių nekirptų. Kūčių dieną apriša šiaudais vaismedžius. Tai daroma Ramygalos apylinkėje, kad medžiai vaisingi būtų. Kūčių dieną bitėms dedama į avilius medaus, kad jos kitais metais daug spiečių leistų ir daug medaus prineštų.
Seniau zarasiečiai visą Kūčių dieną nieko nevalgydavo, tik pasirodžius vakarinei žvaigždei, sėsdavo vakarienės. Kūčių vakarienė ruošiama iš visokių javų, virtų grūdų, pasaldytų medumi, virtos ar keptos žuvies, džiovintų grybų, pyragų, duonos, alaus, giros ir plotkelių, vadinamojo Dievo pyrago. Visų rūšių javų grūdus valgoma, kad visi javai gerai derėtų; saldžiai valgoma, kad žmogaus gyvenimas būtų saldus, vadinasi, malonus. Panašiai daroma jau nuo senų laikų visoje Lietuvoje. Kūčių stalas paruošiamas nepaprastai. Šeimininkas, apliuobes gyvulius, prisideda rezgines šieno ir atsineša į gryčią Kūčių stalui užkloti. Plonai apdėjes šienu stalą, likusį šieną sukrauna pastalėje, ant kurio po vakarienės turi piemuo miegoti. Apdėtą šienu stalą užtiesia gražiai raštuota linine staltiese. Už stalo sėda pirmiausia šeimininkai, paskui visa šeimyna. Prie Kūčių stalo turi būti porinis skaičius žmonių, vadinasi, negali būti 3, 5 ar 7 žmonės. Jei susidaro likutis, tai vienas žmogus iš tų namų turės mirti kitų metų Kūčių nesulaukęs. Kad sužinotų kuris iš tos šeimos žmogus turės mirti, buria įvairiais būdais. Biržiečiai buria traukdami iš po staltiesės šieno šiaudelį. Tas, kuris ištraukia visų trumpiausią šiaudelį, turės mirti..Vabalninkiečiai sako, kad tas, kuris pavalgęs neatsirūgsta, turės mirti. Kupiškėnai...
Šį darbą sudaro 8165 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!