Kūčių šventės papročiai ir tradicijos

Tauta – kaip žmogus: ji gimsta, auga ir bręsta. Amžių būvyje ji susiformuoja savitą charakterį, kalbą, papročius ir tradicijas. Net ir tai, ką pasiskolina iš kaimyninių kraštų, ilgainiui ji įlieja į vietinės kasdienybės eigą, ir niekas jau nebevadina tų skolinių svetimybėmis. Visa tai išreiškia tautą iš kitų tautų tarpo.
Lietuvių papročiai ir tradicijos išsivystė ilgų šimtmečių eigoje. Juos daugiausia įtakojo žemdirbių tautos rūpesčiai, džiaugsmai ir kasdienybė. Svetimų kultūrų įtaka, paveikusi kilmingųjų ir miestiečių luomą, retai teprasiskverbė į valstiečių gyvenimą, o dar rečiau jame įsipilietino. Tačiau XX – jo amžiaus greitosios komunikacijos laikotarpis, svetimų įtakų pagausėjimas, o ypač primigtinai brukami „nauji, modernūs“ papročiai, padarė daug žalos lietuvių tautai.
Lietuviai, atsidūrę toli už savo tėvynės ribų ir nuolat supami gyvenamųjų namų aplinkos, turėjo ir tebeturi dėti daug pastangų, kad neprarastų vertybių, atsineštų iš savo tėvų žemės.
Nuo svetimų įtakų nebuvo ir nėra saugūs tautiečiai ir savame krašte. Dešimtmečiais draudžiamos, pašiepiamos ir niekinamos senosios – ypač su religija surištos – tradicijos, naujų papročių siūlymas jų vieton, negalėjo nepalikti savo pėdsakų. Ir daug kam darėsi nebeaišku: kas sava, kas svetima: ką verta puoselėti, ką atmesti. Be to, modernaus gyvenimo tempas neaplenkė ir Lietuvos. Nuolat vyko ir tebevyksta gyventojų judėjimas iš kaimo į miestą, o miestiečiams kai kurie senieji žemdirbių papročiai iš tikrųjų pasidarė „pasenę“, sunkiai pritaikomi kasdienybėje.
Kūčios -gruodžio 24 d., Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė, tiksliau netgi ne šventė, o pasiruošimas šventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas yra „kūčia“. Dabar tai paprastai yra šeimos ar artimiausių draugų vakarienė, bet nuo seno Lietuvoje buvo įprasta tokį vakarą į svečius pasikviesti ir netoliese gyvenantį vienišą kaimyną. Jei dėl ligos ar kitų negandų jis pats ateiti negali, tai jam bent pavalgyti ką nors nuo Kūčių stalo priderėtų nunešti. „Žodį "kūčia" dar XII a. lietuvių protėviai yra pasiskolinę per slavus iš senovės graikų.“1Tai patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!