Suvalkijos krašto papročiai ir tradicijos

Liaudies tradicijos bei papročiai per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoje. Pagal tai galima rekonstruoti žmonių sąmonės vystymąsi.
Beveik visa liaudies žodinė ir meninė kūryba įsitvirtino papročiuose ir apeigose, kurios mažai pakeistos, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nors kalendorinių švenčių šventimas dėl socialinių, ekonominių, psichologinių priežasčių vis labiau praranda „prigimtinę“ paskirtį, tačiau daugelis jos funkcijų tebėra veiksmingos. Lietuvoje yra keletas etnokultūrinių regionų, kuriuose dažnai skiriasi papročiai. Kiekvienas regionas turi sau būdingą tautinį kostiumą, architektūrą, valgius bei tarmę. Suvalkiečiai pasižymi tarme artimiausia bendrinei kalbai, derlingomis žemėmis bei spalvingomis kaišytinėmis prijuostėmis. Taigi šiame darbe plačiau panagrinėsime suvalkijos krašto tradicijas bei papročius.
Suvalkija – Lietuvos etnokultūrinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės aps. Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno aps. Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis). XIX a. pab. vakarinėje Suvalkijos dalyje vartojamų vad. kapsų ir zanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.
Sūduva yra etninės sūduvių, apie I tūkstantmečio vidurį atsiskyrusių iš didelio baltų vieneto – jotvingių, etninės žemės. Sūduviai iš visų dabartinės Lietuvos etninių regionų gyventojų rašytiniuose šaltiniuose yra paminėti anksčiausiai – II a. mokslininko ir keliautojo Klaudijaus Ptolemėjo „Geografijoje“ (sudinoi), tačiau dar kelis šimtus metų sūduviai dažnai būdavo pavadinami ir jotvingiais.
Pagrindinis jotvingių-sūduvių verslas nuo I tūkstantmečio pradžios buvo ir yra žemdirbystė. Sūduvoje anksčiau nei kitose Lietuvos vietose panaikinta baudžiava, žemdirbystei palankios derlingos žemės bei darbštumas leido regiono gyventojams tapti turtingiausiais XIX – XX a. Lietuvos ūkininkais, duoti šaliai tuo laikotarpiu gal daugiausia išsilavinusių žmonių, - net 6 iš 20 Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto signatarų yra iš Sūduvos. Šiame regione gimęs ir Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, išleidęs kelias gramatikas, bei Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka.
Vilkaviškis – vienas seniausių Sūduvos miestų, istorijos metraščiuose minimas nuo XVI a. pradžios. Pro jį ėjo kelias iš Kauno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!