Kaimynų papročiai ir tradicijos

Kalendoriniai ir agrariniai papročiai yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių, jie atsirado dėl darbinės veiklos. Papročiais laikoma įprasti, nusistovėję, nerašyto elgesio normos. Tradicija – tai žmonių iš kartos į kartą perimamas ir tęsiamas tautos raiškos būdas ir forma. Liaudies tradicijos, papročiai bei apeigos per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoj. Būdami pastovūs papročiai ir tradicijos yra praeities liaudies kultūros išsaugotojai ir gali būti tam tikri istorijos šaltiniai. Lietuvių senieji papročiai susiję daugiausiai su žemdirbių patirtimi, nes Lietuvą mažiau negu kitas Europos šalis paveikė krikščionybė.
Lietuvos kaimo žmonės sugyveno labai draugiškai. Visais gyvenimo tarpsniais ar tai butų skaudūs ar džiugūs išgyvenimai būdavo kartu tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jei kuriuose nors namuose įvykdavo nelaimė, kaimynai visuomet pirmi skubėdavo į pagalbą. Susirgusius vieni kitus lankydavo, guosdavo. Sunkiai sergantis ligonis, skubėdavo atsiprašyti jį atėjusių aplankyti kaimynų. Kai atveždavo kunigą paskutiniam ligonio patepimui, kaimynai susirinkdavo ir laukdavo.Daugelyje kaimų, mirus žmogui, vienas žmogus pereidavo per kaimą mušdamas būgnelį, t.y. pasakydamas, kad laidotuvės, kuriose privalėjo dalyvauti visi to kaimo žmonės.
Vestuves taipogi švęsdavo visas kaimas, o ypač jas mėgo jaunimas. Į vestuves sukviesdavo netik gimines, kaimynus ir visą kaimą, netgi kitų kaimų žmones. Drauge buvo švenčiamos kai kurios pavasario ir vasaros šventės. Pasėję javus arba sausros metu visi kaimo gyventojai eidavo prie kryžių arba į kapines giedodami šventas giesmes ir prašydami Dievo ir mirusiųjų prosenelių vėlių gero oro augantiems javams ir gero derliaus. Labai įspūdingos sueigos būdavo daromos gegužės mėnesį. Tuomet vienam iš didesnių kaimo namų arba svirnų įrengdavo Dievo Motinos Marijos altorėlį, kurį išpuošdavo laukų gėlėmis. Vakarais, kai baigdavosi namų ruoša, toje sodyboje kurioje buvo įrengtas altorėlis rinkdavosi visi kaimo gyventojai, kur melsdavosi, giedodavo. Tai buvo labai įspūdingos sueigos, kurios sujungdavo kaimo žmones į vieną gražų, didelį kolektyvą. Tačiau bėgant laiko ši labai graži tradicija beveik išnyko.
Lietuvos kaimo žmonių širdies gerumą, tarpusavio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!