Užgavenės – svarbi lietuvių liaudies šventė, kuri paprastai švenčiama antradieniais. Dėl senovės pasninko griežtumo žmonės stengėsi šią dieną praleisti linksmai, triukšmingai, valgyti kiek galima daugiau ir riebiau, ,,kad užtektų per visą gavėnią" .Buvo valgoma bent 9 kartus (kai kur 12 kartų) per dieną. Maistas būdavo riebus - mėsa, . papročių išlikę labai daug. Papročiai, apeigos, ritualai neišlieka pastovūs, bet, keičiantis pažiūroms ir pasaulėvokai, pamažu keičia savo formą. Tačiau dar ryškiau kinta jų aiškinimas. Senieji papročiai yra labai susipynę su krikščiokniškąja religija. Šis senosios lietuvių kultūros susiliejimas kartais yra toks gilus, jog mes nebeatskiriame, kas tikrai yra krikščioniška, o kas priklauso mūsų protėvių kultūrai.
Ši tema aktuali dėl daugelio priežasčių. Visų pirma dėl mūsų tradicijų išlaikymo. Tereikia pažvelgti į dabartinę Visų Šventųjų dieną. Šiuolaikinis jaunimas kratosi bet kokios rimties bei susikaupimo ir lėbauja klubuose ar kavinėse. Klubuose taip pat švenčiamos ir užgavenės. Tačiau net nesusimąstoma kodėl mes švenčiame šią šventę, kuri buvo svarbi mūsų seneliams ir proseneliams.
Rašydamas šį darbą sieksiu susisteminti bei paaiškinti visus senovės lietuvių agrarinius užgavėnių papročius, bandysiu įrodyti, jog visi agrariniaiai papročiai neatsiejami nuo magijos bei būrimų. Taipogi lokalizuosiu juos ir lyginsiu su kitų kraštų papročiais bei tradicijomis bei ieškosiu panašumų bei skirtumų su mūsų krašte esančiais papročiais.
Darbui daugiausiai informacijos suteikė Jono Balio surinkti duomenys jo knygoje išleistoje išeivijoje – Jungtinėse Amerikos Valstijose „Lietuvių kalendorinės šventės“1. Šioje knygoje yra daug medžiagos apie užgavėnes, jų papročius. Ši medžiaga yra susisteminta bei apibendrinta, todėl labai vertinga. Pranės Dundulienės knygos „ Lietuvos etnografija“2 kiekvienų metų leidimai yra informatyvūs ir juose galima rasti daug informacijos apie tai, kaip užgavėnes švęsdavo daugelyje Lietuvos kaimų. Taipogi šias knygas papildo P. Dundulienės išleista knyga „Lietuvių šventės, tradicijos, papročiai“3. R. Račkūnaitės, D. Senvaitytės, P. Vaicekausko knygoje „Senovės Lietuvių pasaulėžiūra“1 užgavėnes nėra išsamiai aptartos, tačiau jose labai aiškiai suformuluota, kas yra agrariniai užgavėnių papročiai, todėl ši knyga taip...
Šį darbą sudaro 2135 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!