Jurbarkas, 2006m.
Iš gilios senovės mūsų dienas pasiekė viena iš linksmiausių žiemos kalendorinių švenčių – Užgavėnės. Jos atėjo iš senosios lietuvių religijos. Šventė buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente. Užgavėnių ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Užgavėnių paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų.
Užgavėnės, pagal liaudies mąstyseną, - tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Tikroji Užgavėnių diena - antradienis. Trečiadienis jau Pelenų diena, prasideda ilgas, rimtas ir liesas gavėnios metas. Šiuo laikotarpiu griežtai negalima valgyti mėsos, o pieną tik retkarčiais.
Liaudyje Užgavėnės laikomos pavasario pradžia ir įvairiais veiksmais (linksmas ir išmoningas karnavalas) stengiamasi paspartinti pavasario pradžią. Žmonės žiemą įsivaizduoja kaip demoną, kurį reikia nubaidyti, išvyti, nugalėti ir sunaikinti. Užgavėnės - žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente.
Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). Na, o tikroji Užgavėnių diena - 46-oji diena prieš Velykas.
Dabartiniai Užgavėnių papročiai - tai senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis būdavo siekiama nulemti derliaus gausumą, paspartinti pavasario atėjimą, mūsų dienas pasiekusi dalis. Tą dieną pagal tradiciją niekas nedirba.
2.Užgavėnių šventimas.
Lietuvoje kiekvienais metais švenčiamos Užgavėnės. Tą gražią dieną visi sutinka kartu. Pagal mūsų šalies papročius visi, kas tik gali, pasidaro kaukes ir keliauja po namus, sakydami prie kiekvieno namo ar buto: „Mes, čigonai Lietuvos, norim blynų ir kavos, jei blynų nemokat maišyti, prašom pinigus krapštyti.“ Prašo blynų, nes tą dieną pagrindinis patiekalas – blynai. Dar prieš tai yra deginama Morė, tuomet sakoma: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, o du persirengę vyrai, vienas – storas – Lašininis, kitas – plonas – Kanapinis mušasi. Jei...
Šį darbą sudaro 2175 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!