Šaltojo meto šventės. Kūčios

Akademija, 2005
ĮVADAS:
Referato esmė paaiškinti kūčių kilmę ir sąsajas. Aptarti krikščioniškąsias Kūčias. Palyginti iki Krikščioniškojo ir krikščioniškojo laikotarpio papročius. Palyginti Kūčių skirtumus įvairiuose Lietuvos regionuose. Aptarti, kaip Kūčių burtai buvo siejami su žemdiebyste ir gyvulininkyste. Paaiškinti apeiginio prausimosi ir Kūčių stalo prasmes.
Trumpiausios dienos ir Saulės grįžimo švenčių apeigos pradėjo formuotis tada, kai žmogus dar nesuprato daugelio gamtos reiškinių, nežinojo, dėl kokios priežasties dienos trumpėja, o paskiau pradeda ilgėti. Sparčiai trumpėjant dienoms ir retai tepasirodant Saulei, jį apimdavo baimė, kad galinti įsiviešpatauti amžina tamsa. Susidarinėjo tikėjimai, jog tie reiškiniai vyksta dėl to, kad silpnėjanti Saulė, kovodama su tamsybių dvasiomis. Todėl žmonės atlikinėjo apeigas, magiškus veiksmus, tariamai turinčius padėti Saulei sustiprėti. Kai pastebėdavo, kad atgimsta laikas, diena ima ilgėti, pradėdavo švęsti džiaugsmingas Saulės sugrįžimo ir Laiko atgimimo šventes.
Pradėjus dienoms ilgėti (tai stebėdavo žyniai), prasidėdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima sudėtingų apeigų, magiškų veiksmų, burtų, aukų ir t. t. Ji buvo vadinama Kūčiomis (gruodžio 24 d.). Kiekvienas pavadinimas slepia savyje vienokią ar kitokią prasmę. Kokia prasmė slypi pavadinimuose Kūčios, Kūčia, Kūčių vakaras, Kūčios vakaras (Mažojoje Lietuvoje), Kūcia arba Kūca (Dzūkijoje), Kūtys, Kūčių, o senesnės kartos tarimu – ir Kūtų vakaras (pajūrio Žemaitijoje)? E. Šimkūnaitė yra rašiusi, kad Kūčių pavadinimas kilęs nuo žodžio kūtė – tvartas, gurbas: „Suvaryk karves į kūtę“. Kai kas piktinosi tokiu aiškinimu. Virsmo šviesoje E. Šimkūnaitės aiškinimas įgauna kitokią prasmę. Juk kūtė – tai uždara patalpa, kurioje žiemoja gyvuliai (kūtoti – šiltai rengti, tuloti, kūtėti – būti kūtėje: „Bandą parvarė kūtėti“. Vadinasi, gyvuliai, panašiai kaip augalai po sniegu, žiemą praleidžia kūtėdami kūtėje. Taip pat kūtėti – gautis, taisytis, stiprėti: „Žmogus kūtas iš ligos, o galvijai iš žiemos, kol atsikūtės (atsigaus)“; iškūtėti –išsilaikyti, išgyventi šiaip taip: „Vargu šiandieną ligonis beiškūtės, vargu nemirs“.Iškūtėti žiemą galima ir kūtėje. E. Šimkūnaitės aiškinimas tik praplečia kalėdinio virsmo prasmę. Todėl žodis Kūčios sietinas su žodžiu kūtė....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!