Kūčios, prieš ir po Krikščionybės

Kūčių vakarą Vakarinės žvaigždės kviečiami lietuviai jau daug šimtmečių pagarbiai eina prie balto Kūčių stalo. Mintyse čia susitinka su emigrantų keliais išėjusiais, tremtis išblaškytais vaikais paklydėliais, su tėvais ir proseneliais. Į gimtąją pastogę tą šventą vakarą pabūti kartu susirenka visi – gyvi ir mirusieji.
Kūčių diena – pati gražiausia lietuvių tautos dvasinio susitelkimo diena – žmonės grįžta mintimis į tai, kas jau neveikta, ir su viltimi bei tikėjimu žvelgia į būsimuosius metus.
Lietuviškuose Kūčių papročiuose susipynusios tūkstantmetės lietuvių tautos dvasinio gyvenimo vertybės ir įvairių epochų papročiai...
Pradėjus dienoms ilgėti (tai stebėdavo žyniai), prasidėdavo didelė šventė prie apeiginio stalo su sudėtingomis apeigomis, maginiais veiksmais, burtais, aukojimais ir kt. Ji buvo vadinama Kūčiomis (katalikų gruodžio 24); tai labai senos kilmės ir daugeliui Europos tautų bendras žodis. Lietuvių kūčios, lenkų kucja, kutja, baltarusių kucija reiškė įvairių javų patiekalą, skirtą vaišinti tą dieną apsilankančioms mirusiųjų prosenių vėlėms.
Tiek iki krikščioniškais laikais, tiek ir įvedus Lietuvoje krikščionybę,prieš Kūčias žmonės stengdavosi baigti svarbesnius darbus. Moterys nepalikdavo nebaigto kuodelio, nes jį galinčios priteršti antgamtinės esybės. Švenčionėlių apylinkėse sakydavo, kad nebaigtą kuodelį priteršiančios laumės, Rudaminos apylinkėse – Kalėdų senis, Tverečiaus – Bobutė. Kūčių diena Lietuvoje, kaip ir kitur, buvo kupina burtų bei maginių veiksmų. Tą dieną buvo draudžiama malti, malkas skaldyti, kulti, nes triukšmą keliantys darbai, pasak similinės (panašumo) magijos, būsimą vasarą sukelsią audringus debesis su krušomis, kenksmingomis pasėliams, trobesiams, gyvuliams. Remdamiesi maginiu mąstymu, kad panašūs veiksmai sukelią panašius, per Kūčias žmonės nelopydavo kailinių ir kitų drabužių, kad ėriukai ir kiti gyvuliai negimtų margi. Neverpdavo, kad avys nesisuktų kvaituliu. Kai kas neverpdavo ne tik per Kūčias, bet ir visais šventiniais vakarais, kurie tęsėsi nuo Kūčių iki Trijų karalių, t.y. sausio 6 dienos. Tverečėnai tuo metu slėpdavo verpstę, nes jei kas ją pamatytų, tais metais susitikinėtų gyvates. Musteikos kaime, Varėnos apskrityje, nuo Kūčių per visus tarpušvenčius nesijodavo rugių, kad rugiai nesisuktų verpetais ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!