Šeimos šventės: krikštynos, vestuvės, laidotuvės

Įvadas
Temos aktualumas: aktuali todėl, kad šiandien jaunoji karta visai yra pamiršusi senuosius šeimos švenčių papročius ir tradicijas.
Darbo problema: Užmirštos šeimos švenčių tradicijos.
Darbo tikslas: Prisiminti šeimos švenčių tradicijas.
Darbo uždaviniai: Palyginti skirtingų autorių mintis apie lietuvių šeimos tradicijas.
Darbo objektas: Šeimos tradicijos
Darbo metodai: 1. Literatūros analizės metodas.
2. Autorių palyginimo metodas.
Darbo struktūra: Antraštinis lapas;
Turinys;
Įvadas;
Teorinė dalis;
Išvados;
Informacijos šaltiniai.
Darbo sudėtis. Puslapiai, informacijos šaltiniai.
Krikštynos
Kūdikio gimtuvės, apgėlai, vardo suteikimas (krikštynos) – senovinės apeigos, tvirtinančios kūdikio ryšius su šiuo pasauliu, šeima ir gimtine. Žmogaus atėjimas į pasaulį nuo žilos senovės buvo nepaprastas įvykis. Ilgus šimtmečius supo įvairi magija, burtai, turintys apsaugoti naujagimį nuo visa, kas bloga, ir užtikrinti laimingą, bei gerą gyvenimą. Jau nėštumo metu moteris dėl to laikydavosi įvairių draudimų, imdavosi burtų.
Pasak J. Trinkūno apeigos atliekamos namie arba gamtoje per jauną mėnulį arba pilnatį. Patalpa išpuošiama žalumynais, palubėje kabinami šiaudiniai paukščiukai. Kambario vidury – namų židinys. Tai aukurėlis su ugnimi, uždegama apeigų metu, dubuo su vandeniu, drobė (ar nuometas), žirklės apgėlams. Patalpoje daug šviesos – žiburėlių, degančių žvakių. Apeigoms kūdikis aprengiamas šventiniais lino marškinėliais. Turi būti tautinė juosta perjuosimui. Dalyviai – Kūdikis, motina, tėvas, vardatėviai (kūmai), giminės, vaikai ir pribuvėja. Pribuvėja globoja kūdikį ir vadovauja apeigoms.
Vardatėviai atneša savo pyragą. Ant stalo – kiaušiniai, duona, sūris, gėrimas (gira, midus, alus) ir kt. Atnešama dovanų kūdikiui ir jo motinai.
Anot P. Dundulienės Šiais laikais retai kas laikosi visų senovinių krikštynų papročių, bet dauguma jų – išlikę. Mūsų proseneliai laikėsi nepalyginamai daugiau tradicijų. Dažniausiai krikštynos trukdavo dvi dienas. Ši šventė buvo gana uždara, kviečiami susituokę giminaičiai. Iš „jaunimėlio“ išimtis buvo daroma tik krikštatėviams, kurie dažnai būdavo jauni ir nesusituokę. O vaikai galėdavo tik pribėgę prie stalo saldainių pasiimti. Buvo tikima, kad vaikas „atsigims į kūmus“, ypač jei krikšto tėvai būdavo renkami vaikui dar negimus. Kai kuriose vietose kūmus stengdavosi parinkti jaunus – 12-17 metų. Buvo sakoma: „Jaunam garbė kūmauti“. Tapimas krikšto tėvu ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!