Jungtuvės, vestuvės, krikštynos

• Pirmą kartą lietuvių vestuvės paminėtos 1286 metais. Lietuvių vestuvių apeigos ir papročiai sudaro kompleksą religinių, simbolinių, teisinių bei ekonominių elementų.
• Santuokų formos per šimtmečius keitėsi. Iš tautosakos galima spręsti, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje būta grupinių santuokų, kai tuokdavosi broliai su seserimis, pusseserės su pusbroliais.
• Svarbiausi naminių vestuvių papročiai ir apeigos formavosi patriachalinėje visuomenėje, kai moteris buvo priversta laužyti tūkstantmečiais susiklosčiusias matrilokalinių santuokų tradicijas.
• Prosenovinės naminės santuokos liekana yra mergvakaris, kai jaunieji susitaria būti sutuoktiniais dalyvaujant piršliui ir kitiems vestuvių veikėjams.
Ugnies svarba apeigose
• Senovinių namie atliekamų santuokų svarbiausias aktas buvo atliekamas prie židinio protėvių ir dievų akivaizdoje, todėl jis buvo laikomas sakrališku, neliečiamu, nesugriaunamu ir amžinu. Už santuokos išniekinimą jaunuosius bausdavo ir gyvi žmonės, ir protėviai, ir namų dievai.
Krikštynos
• XV amžiuje ir vėliau lietuviai atlikdavo naminį krikštą, nors jau sumišusį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!