Lietuvos kryždirbystė

Lietuvos kryždirbystė

Kas yra kryždirbystė bei kryžiai?

• Lietuvos kryždirbystė - tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
• Kryždirbystė yra meno tradicija perduodama iš kartos į kartą. Neaprėpiamas kryžių skaičius ir gausi jų įvairovė leido apibrėžti etnografines Lietuvos ribas.
• Lietuviškieji kryžiai - liaudies mažosios architektūros sakralinio krikščioniškojo turinio statiniai, sudaryti iš architektūrinių, dekoratyvinių, skulptūrinių formų, kurių paskirtį ir prasmę nusako jų sukūrimo motyvai ir intencijos bei pastatymo vieta. Kryžių statyba susijusi su tam tikrais papročiais ir tikslais: jie statomi kaip paminklai mirusiesiems arba kaip dvasinės apsaugos ženklai tam tikrose vietose, norint išprašyti malonių ar už jas padėkoti.

Trumpa istorija apie kryždirbystę

• 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų. Į šį sąrašą taip pat buvo įtraukta kryždirbystė ir kryžių simbolika. UNESCO pabrėžė, kad kryždirbystė atstovauja Lietuvos kultūrai keturis šimtmečius ir išliko iki XXI a.
• Kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir tuo metu, kai Rusijos imperija (XIX a. II pusėje) ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė statyti arba nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje šie paminklai greta religinės ir paprotinės reikšmės įgijo ir nacionalinio simbolio statusą.

Statinių paskirtis

• Kryždirbystė yra gyva žodžiu ir praktiškai perduodama liaudies meno tradicija. Tradiciniai lietuvių kryžiai – tai unikalūs statiniai su architektūros, skulptūros, kalvystės, kartais netgi primityviosios tapybos elementais. Kryžiai geležinėmis viršūnėmis, ornamentuoti kryžiai, „saulutės“, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu lietuvių liaudies meno palikimu.
• Kryždirbystės amato niekada nebuvo mokoma mokyklose – paminklus kuria savamoksliai meistrai. Nors Lietuvoje užsisakoma įvairios paskirties kryžių, daugumai kūrėjų tai yra laisvalaikio arba proginis užsiėmimas ir vos nedideliai daliai – pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Etnografinis kryžių savitumas

• Kiekvieno Lietuvos etnografinio regiono liaudies mediniai paminklai turi savitumų. Pavyzdžiui, tik Dzūkijoje randamas ypatingas kryžmiško kryžiaus siluetas – jis yra apversto trikampio, kurį sudaro susikirsdami su skersiniu Kristaus kankinimo įrankiai ietis ir ilgakotis kirvis, pavidalo. Aukštaičiai kryžiaus konstrukciją apipina gausybe pjaustinėtų, daugiausia kiaurapjūvių, augalinių ir geometrinių ornamentų, tarp kurių komponuojamos skulptūrėlės. Išskirtinis Aukštaitijos bruožas – trijų, rečiau keturių aukštų gausiai ornamentuotas stoginis kryžius, paprastai vadinamas stogastulpiu. Senovinio vienaaukščio stogastulpio atmainų galima pamatyti ir kituose regionuose. Suvalkijoje kryždirbystės raida kiek kitokia nei visoje Lietuvoje. Čia kryžių dekoro struktūroje dėmesį patraukia augalų motyvai, saviti aukšti postamentai. Žemaičių kryžių forma, dydis įvairuoja, tačiau labiau mėgstami aukšti, masyvūs statiniai, jų dekoras santūrus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!