Lietuvių mitologija

 Vaikystėje teko visiems girdėti senelių pasakojimus apie Laumes, raganas, velnius, jų krečiamas blogybes. Senovės žmonės tikėjo mitinių būtybių egzistavimu. Joms melsdavosi, aukodavo aukas, rengdavo apeigas.
Laumės yra vienos iš seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių. Jos dar buvo vadinamos Kriauzelės, Brigės, Trynės, Verpės, Audės, Todės, Šatrės ir kitais vardais. Šiais vardais Laumės slėpėsi nuo žmonių, kad joms ko blogo nepadarytų. Lietuvoje jos buvo vaizduojamos karvelio pavidalo ir vadinamos “Laumės paukšte”. Sakmėse jos vaizduojamos laukinėmis ožkomis arba ožkų raguotomis galvomis, didelėmis krūtimis su akmeniniais speniais. Daugelyje sakmių Laumės draskydavusios, ėsdavusios žmones ir vaikus. Netekusios verpalų, jos žada suverpti moterų plaukus, žarnas arba mirtinai jas užgnaibyti, sumalti kaulus, nusukti galvą. Tačiau vėlesnių laikų Laumės vaizduojamos gražiomis moterimis ir žmones arba apdovanojančios materialinėmis gėrybėmis arba nešančios mirties grėsmę. Laumių ryšys su lietumi ryškus tikėjimuose, kad Laumės juosta - vaivorykšte. XIXa. piemenys manė, kad Laumės juosta žada lietų, kad juosta išnyktų, piemuo sukabindavo smilius ir juos traukydamas sakydavo : “ truku, truku, dievuliuku, Laumės juostą, kad dievulis susijuostų. Tau pusė, man pusė, o dievuliukui galiukas.” Laumės padėdavo geriems žmonėms. Kai joms skalbiant eidamas pro šalį pasakydavo : “ Padėk die”, jos atsakydavo : “Ka padėjai, pasiimk”. Rytojaus dieną toje vietoje žmonės rasdavo juosta, pirštinę, audeklą ar kitokį daiktą. Lietuvoje apsisaugojimui nuo blogų Laumės darbų buvo naudojama Laumės kryžius – tai penkių spindulių žvaigždė, kuri buvo išraižoma ant namo ar tvarto sienų. Be to, Laumė neidavusi į tvartą pamačiusi kampe pastatytą šluotą.
Lietuvos miškuose gyvenusi deivė Medeina. Ji pirmiausia buvo miškų šeimininkė turėjusi meškos pavidalą. Lietuvių mituose meška yra šventas gyvulys, saugantis žmones nuo piktų dvasių ir blogybių. Ilgainiui miško šeimininkė virsta moters pavidalo deive. Advento metu buvo negalima kirsti medžių, nes pasirodydavusi žila moteris – miško deivė, kuri pasislėpusi pradėdavo verkti ir aimanuoti. Žmonės tikėjo, kad tada nukirsta malka labia smarkiai degdavusi ir namus padegdavo....

Daugiau informacijos...